Directorate-general for agriculture and rural development
Yüklə 3,18 Mb.
|
- Bu səhifədəki naviqasiya:
- 17.12.1.Pagrindinės tyrimo išvados
- Žemės plotas ir ūkio gyvūnų skaičius, kuriuos ūkininkas pasilieka perdavęs ūkį
- 17.12.2.Komisijos pozicija prieš taikinimą
- 17.12.3.Valstybės narės pagrindinių argumentų apžvalga
- 17.12.4.Taikinimo institucijos nuomonė
17.12.Lietuva113 priemonė (Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos) Tyrimo Nr. RD1/2009/804/LT Teisės aktai: reglamentai (EB) Nr. 1257/1999, Nr. 817/2004;1698/2005;1974/2006, 1975/2006 Komandiruotės data 2009 04 20 – 24 Raštas pagal 11 straipsnį 2009 07 08 Valstybės narės atsakymas 2009 09 08 Kvietimas į dvišalį posėdį 2009 11 05 Dvišalis posėdis 2010 01 21 Dvišalio posėdžio protokolas 2010 03 04 Valstybės narės atsakymas 2010 07 01 Taikinimo raštas 2011 08 24 Taikinimo prašymas 2011 10 05 Taikinimo prašymo Nr. 11/LT/501 Taikinimo institucijos galutinė ataskaita 2012 01 27 Galutinis raštas 9.10.2012 - Ares(2012)1186608
Lietuvos valdžios institucijos nepatikrino, ar ūkį perduodantis asmuo vykdė kokią prekinę žemės ūkio gamybą prieš pradedant dalyvauti ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos schemoje. Tai laikoma tinkamumo kriterijų tikrinimu pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 11 straipsnio 1 dalį (2004–2006 m. programos laikotarpis) ir pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 23 straipsnio 2 dalį (2007–2013 m. programos laikotarpis), pagal kurias ūkį perduodantis asmuo turėtų visiškai nutraukti bet kokią prekinę žemės ūkio gamybą.
2004–2006 m. Kaimo plėtros plane didžiausias leidžiamas pasilikti plotas ar gyvūnų skaičius nebuvo nustatyti. 2007–2013 m. Kaimo plėtros plane nustatyta, kad ūkininkas gali pasilikti 3 ha žemės ir 1 melžiamą karvę. Suteikiant teisę ūkininkams pasilikti sąlyginai didelį žemės plotą ir vieną melžiamą karvę, padidėja potenciali rizika, kad kai kurie ūkininkai gali toliau dalyvauti prekinėje žemės ūkio gamyboje. Ši rizika turėjo būti nustatyta atliekant atitinkamą rizikos analizę, tačiau tai nebuvo padaryta. 17.12.2.Komisijos pozicija prieš taikinimą
17.12.3.Valstybės narės pagrindinių argumentų apžvalgaTaikinimo prašyme Lietuvos valdžios institucijos teigia nesutinkančios, kad Bendrijos teisės aktuose numatytas įpareigojimas tikrinti pareiškėjo prekinę žemės ūkio gamybą. Jos administracine tvarka patikrino ūkinės veiklos pažymėjimus, įrodančius, kad ūkininkas (ne)užsiėmė ūkine veikla 10 metų iki paraiškos pateikimo. Lietuvos valdžios institucijos užsimena apie atgaline data atliktą patikrinimą po dvišalio susitikimo su Komisijos tarnybomis. Jos peržiūrėjo visas 21 215 paraiškų, siekdamos patikrinti, ar buvo laikomasi prekinės žemės ūkio gamybos reikalavimo (tikrinimai atlikti pieno kvotų duomenų bazėje, gyvulių registre ir ŽSIS/IAKS). Lietuvos valdžios institucijoms buvimo duomenų bazėje fakto užtenka įrodymui, kad pareiškėjas vykdo prekinę žemės ūkio gamybą. Dėl atliktos rizikos analizės trūkumų Lietuvos valdžios institucijos tvirtina, kad didelės rizikos grupei priklausantys gavėjai (turintys sąlyginai didelius žemės plotus) sudaro beveik 7 % vietoje tikrintos populiacijos. Be to, Lietuvos valdžios institucijos, naudodamosi įvairiomis duomenų bazėmis, atlieka visų gavėjų metinę administracinę kontrolę. Lietuvos valdžios institucijos daro nuorodą į jų atgaline data atliktus patikrinimus. Jos pakeitė taikomus rizikos kriterijus, kad atrinktų daugiau didelei rizikos grupei priskiriamų pareiškėjų. Lietuvos valdžios institucijų paskaičiavimu, visas finansinis (EŽŪFKP) nuostolis yra 23 805 96 EUR. 17.12.4.Taikinimo institucijos nuomonėTaikinimo institucija pažymi, kad taikinimas nebuvo sėkmingas. Ji siūlo iš naujo įvertinti siūlomą korekciją remiantis Lietuvos valdžios institucijų atgaline data atliktais patikrinimais. 17.12.5.Galutinė Komisijos pozicijaŽemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas išnagrinėjo galutinę Taikinimo institucijos ataskaitą.
Komisijos tarnybos sutinka, kad valstybė narė, remdamasi atgalinį poveikį turinčia prekinės žemės ūkio gamybos apibrėžtimi, gali retrospektyviai įrodyti, kad rizika fondui yra mažesnė už fiksuoto dydžio korekcijos sumą. Tačiau Komisijos tarnybos laikosi nuomonės, kad Lietuvos valdžios institucijos neįrodė, kad tada taikyta prekinės žemės ūkio gamybos apibrėžtis atitinka pusiau natūrinių ūkių apibrėžtį. Tai reiškia, kad Lietuvos valdžios institucijų atgaline data atliktas patikrinimas yra netinkamas, siekiant įrodyti, kad finansinė rizika yra mažesnė nei ta, dėl kurios siūloma fiksuoto dydžio korekcija. Komisijos tarnybos pasilieka prie nuomonės, kad fiksuoto 5 % dydžio korekcija turi būti taikoma dėl šio trūkumo.
Valstybės narės įrodė, kad rizika dėl šio trūkumo nepadidėjo. Todėl finansinės korekcijos nereikėtų taikyti. Išvada: Komisijos tarnybos toliau laikosi pozicijos, kad reikėtų taikyti fiksuoto 5 % dydžio korekciją. Ši finansinė korekcija taikoma išlaidoms, kompensuotoms iki 2010 m. spalio 15 d. Tyrimas tęsiamas dėl dalyvavimo ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos schemoj išlaidų, kompensuotų po tos datos – dėl to vėliau Lietuvos valdžios institucijoms bus pateikti atskiri oficialūs pranešimai pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006 11 straipsnio 2 dalį. Finansinės korekcijos suma yra - 3 033 008.85 EUR (ši suma turi būti susigrąžinta iš valstybės narės).
Yüklə 3,18 Mb. Dostları ilə paylaş:
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||