Pradinių klasių mokinių Įsitraukimo į kompiuterinius žaidimus ypatumai



Yüklə 21.27 Kb.
tarix18.01.2018
ölçüsü21.27 Kb.

PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ ĮSITRAUKIMO Į KOMPIUTERINIUS ŽAIDIMUS YPATUMAI
ĮVADAS

Lietuvoje sparčiai vyksta mokyklų kompiuterizacija. Švietimo sistemos atstovai džiaugiasi moderniai įrengtomis klasėmis, vaikai - galimybe pažinti platųjį pasaulį. Tačiau vis dažniau girdime skundus, jog kompiuteriai labai apsunkina tėvų bandymus organizuoti jų vaikų dienotvarkę ir balansuoti tarp žaidimų su kompiuteriais ir kitų veiklos formų.

Veikla su kompiuteriu gali įtakoti fizinę ir psichinę žmogaus savijautą. Dabar vis garsiau kalbama apie video žaidimuose propaguojamą prievartą ir jos stebėjimo arba imitavimo žaidžiant, pasekmes. JAV net trijų miestų mokyklose įvyko tragiški įvykiai - mokiniai atsinešė ginklus ir šaudė jais į mokytojus, savo bendramokslius ir save. Jie mėgo žaisti kruviną kompiuterinį žaidimą Doom, ir netgi buvo sukūrę analogišką šio žaidimo versiją. Ši tragedija turėjo vieną pozityvų aspektą- buvo atkreiptas dėmesys į vis didėjantį prievartos kiekį kompiuteriniuose žaidimuose. Ir diskusijos iš spaudos persikėlė į JAV Senatą (1). Lietuvos visuomenė taip pat šiurpsta nuo žiaurių paauglių nusikaltimų. Iš kur jauni žmonės, mūsų vaikai, turi savyje tiek neapykantos, žiaurumo, nesiskaitymo su šalia esančiais? Egzistuoja net kelios teorijos apie agresijos kilmę. Viena iš jų -socialinio išmokimo, teigia, jog agresija yra išmoktas elgesys ir niekuo nesiskiria nuo bet kurios kitos vaiko įgytos elgesio formos (2).

Mūsų vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterinių žaidimų. Ir nors Lietuvoje kompiuterizacija vyksta šiek tiek lėčiau nei kitose, labiau išsivysčiusiose šalyse, jau pats laikas atkreipti dėmesį į vaikų žaidimus kompiuteriais. Užsienyje diskusijos (ir praktiniai darbai mokslinių tyrimų, konkrečių projektų, programų tėvams ir vaikams pavidalu) vyksta jau senai (14). Jos prasidėjo dar nuo televizinės prievartos įtakos jauniems žmonėms, tyrimų. Mūsų šalyje kompiuterinių žaidimų poveikis jaunimui dar nėra plačiai analizuojamas. Praktikai psichiatrai ir psichologai jau kuris laikas savo darbe susiduria su šia problema. Spaudoje rašoma, kad Kauno miesto policija ieško vaikų, kurie be žaidimų kompiuterinėse negali gyventi ir nebegrįžta namo net pernakvoti (4), tačiau išsamesnių tyrimų, diskusijų ir realių darbų dar labai maža. Kartas nuo karto spaudoje pasirodo švietėjiški straipsniai, propaguojamas draugiškas vaikams internetas, Lietuvos Valstybinis psichikos sveikatos centras (5) 2005 metais išleido lankstinuką apie priklausomybę nuo interneto (1 priedas).

Vaikystė yra vienas pažeidžiamiausių amžiaus tarpsnių. Dar ankstyvoje vaikystėje vaikas pradeda suvokti moralines normas ir vaidmenis, jis nuolat mokosi. Mokykliniais metais vaikas vis geriau supranta jį supantį socialinį pasaulį, toliau vyksta jo socialinė raida (2). Ir beveik visi

psichologai sutaria, kad to mokymosi šaltinis yra artimiausia vaiko aplinka - šeimos nariai, jų elgesys, pačių vaikų bendravimas ir žaidimai su kitais vaikais. Žaidimo svarba vaiko raidai neabejojama. O kadangi šiuo metu vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterių žaisdami virtualius žaidimus, šie turi didelę įtaką vaikų socialinei ir fizinei raidai. Vaikams ir paaugliams virtuali erdvė tampa lyg narkotiku, kurio kartą paragavę, kai kurie iš jų tampa tarsi apsėsti -nustoja lankyti pamokas, o kartais ir nakvoti namuose (4). Į darbo autorės koleges - mokyklų psichologes, kreipiasi mokinių tėvai. Jie mato per didelį savo vaikų įsitraukimą į įvairiausią veiklą su kompiuteriais ir nebegali suvaldyti situacijos.

Kaip jau buvo minėta, daugiausia ši problema tyrinėta užsienyje. Mūsų šalyje publikacijų šia tema dar labai nedaug. Kolegos iš VDU Socialinių mokslų fakulteto atliko porą tyrimų apie vyresniųjų klasių mokinių įsitraukimo į kompiuterinius žaidimus ypatumus ir pasekmes (6,7). Šie darbai parodė, jog vyresniųjų klasių mokiniai jau susiduria su įsitraukimo į veiklą su kompiuteriais fizinėmis ir psichologinėmis pasekmėmis. Tačiau situacija pradinėse klasėse dar nebuvo tirta ir analizuota. Pradinukai jau moka naudotis kompiuteriais, daugelis jų šias priemones turi namuose. Kokia veikla prie kompiuterių užsiima šie vaikai, kiek laiko praleidžia, kas įtakoja mokinių įsitraukimo į kompiuterinius žaidimus lygį, ir ką daryti tėvams, kad šis įsitraukimas netaptų problema?

Į šiuos klausimus ir siekiama atsakyti šiame darbe, tiriant pradinių klasių mokinių įsitraukimo į kompiuterinius žaidimus ypatumus ir su šiuo įsitraukimu susijusius veiksnius.


REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimo rezultatų analizė parodė, kad šios mokyklos 3-4 klasių mokiniai turi šimtaprocentinį priemonių, skirtų kompiuteriniams žaidimams, prieinamumą. Palyginus šiuos duomenis su tyrimu JAV (19) paaiškėjo, jog šios mokyklos vaikai žaidimų priemonėmis aprūpinti geriau - ten bent vieną kompiuterį turi 83% mokinių. Tai džiuginantis pasiekimas, tačiau kartu -tai vaikų įsitraukimą į kompiuterinius žaidimus galintis paskatinti veiksnys.

Žaidimo priemonių turėjimas neapsaugo vaikų nuo noro lankyti kompiuterinę. 9% apklaustų mokinių yra lankęsi kompiuterinėje daugiau nei vieną kartą. Kas juos ten traukia? Pagrįstam atsakymui reikėtų išsamesnio tyrimo. Galbūt tai galėtų būti tema naujam tyrimui...

Kaip ir buvo tikėtasi - daugiau berniukų, nei mergaičių lankosi kompiuterinėje ir ilgiau žaidžia kompiuterinius žaidimus namuose.

Žaidimų turinio analizė parodė, kad šioje mokykloje 3-4 klasių berniukai jau žaidžia prievartos kompiuterinius žaidimus, tokius kaip GTA Vice City. Šio pavadinimo žaidimų serija pasaulyje pripažįstama kaip turinti itin daug prievartos (18,22). Jų bendraklasės užsiėmę "mergaitiškais" - lėlių barbių, viešbučių (Mega viešbutis) ar namų ūkio žaidimais SIMS. Nė vienas vaikas nepaminėjo žaidžiąs lavinamuosius žaidimus, nors iš darbo autorės pokalbio su mokyklos direktore paaiškėjo, kad tėvai yra įsigiję savo vaikams tokių žaidimų.

Kompiuterinių žaidimų žaidimas netrukdo šios mokyklos mokiniams bendrauti kieme su draugais. Netgi buvo pastebėta tendencija, kad tarp mokinių, kurie lankosi kompiuterinėje, daugiau berniukų, kurie kieme su draugais žaidžia dažnai(tačiau to negalima patvirtinti statistiškai). Kai kuriuose literatūros šaltiniuose yra minima, jog daugiau kompiuteriais žaidžiantys vaikai turi daugiau priežasčių susitikti su draugais( 17). Mergaitės kieme žaidžia šiek tiek rečiau už berniukus. Į šią mokyklą mokiniai susirenka iš visų Kauno miesto rajonų. Galbūt todėl net 10% vaikų kieme neturi draugų iš viso.

Nepasitvirtino hipotezė, jog daugiau kompiuteriniais žaidimais užsiėmę mokiniai mokosi prasčiau už mažiau užsiėmusius. Galbūt todėl, kad į šią mokyklą mokiniai priimami atrankos būdu. Arba - vaikų įsitraukimas į kompiuterinius žaidimus dar nepasiekė tokio lygio, kuris trukdytųjų mokslui. Apibendrinant galima teigti, jog daugiau nei pusė šios mokyklos mokinių mokosi puikiai ir labai gerai. Daugiau mergaičių, nei berniukų, gali pasigirti geresniais mokslo pasiekimais (nors to ir negalime patvirtinti statistiškai).

Šioje mokykloje mokiniai turi puikias galimybes pasirinkti kokį nori būrelį: dailės, šokių, keramikos, užsienio kalbų, netgi - jaunųjų miškininkų. Vaikai aktyviai juose dalyvauja - 86% mokinių lanko bent vieną būrelį, o kai kurie net po kelis. Pagal įvairias rekomendacija tėvams (23), vaikų užimtumas būreliais turėtų mažinti žaidimus kompiuteriais. Tačiau šioje mokykloje daugiau popamokine veikla užsiėmę mokiniai yra tiek pat įsitraukę į kompiuterinius žaidimus, kaip ir mažiau užsiėmę.

Rekomendacijose tėvams (23, 8) taip pat patariama riboti vaikų laiką prie kompiuterių. Tyrimo rezultatų analizė parodė, kad šeimose, kuriose ribojamas kompiuterinių žaidimų laikas, daugiau vaikų, kurie ilgiau žaidžia su kompiuteriais, nei tose šeimose, kuriose žaidimų laikas neribojamas. Galbūt tėvai žaidimų laiko ribojimo taisykles taiko kaip tik tiems vaikams, kurie yralinkę prie kompiuterių būti ilgiau. Arba tos taisyklės galbūt yra per griežtos ir duoda atvirkščią rezultatą.

Visą laiką yra teigiama, jog vaikai auklėjami ne žodžiu, o pavyzdžiu. Tai gal tėvų rodomas pavyzdys žaidžiant kompiuteriniais, skatina jų vaikus taip pat daugiau žaisti tokius žaidimus. Rezultatų analizė parodė, jog daugiau į kompiuterinius žaidimus įsitraukusių tėvų vaikai yra tiek pat įsitraukę į kompiuterinius žaidimus, kaip ir mažiau įsitraukusių tėvų vaikai. Netgi buvo pastebėta įdomi tendencija, jog iš viso nežaidžiančių kompiuterinių žaidimų tėvų vaikai yra linkę daugiau lankytis kompiuterinėje ir ilgiau žaisti kompiuteriais. Tačiau statistiškai to patvirtinti negalima.

Rezultatų analizė parodė, jog daugiau šeimų, kuriose abiejų tėvų išsilavinimas aukštesnis, riboja vaikų kompiuterinių žaidimų laiką. Tėvai supranta ne tik kompiuterių naudą, bet ir galimą neigiamą poveikį. Daugiausia problemų tėvai numato sveikatos ir mokslo srityse, beveik pusė tėvų mano, jog gali kilti problemų dėl vaikų elgesio. Keletas tėvų numatė galimą priklausomybės nuo kompiuterinių žaidimų išsivystymą. Tačiau 4% respondentų mano jog nekils iš viso jokių problemų, o l4% tėvų numato problemas visose anksčiau minėtose srityse.

Apklausos metu tėvai taip pat išreiškė savo nuomonę apie teigiamą ir neigiamą kompiuterinių žaidimų įtaką vaikams. 8% tėvų mano, jog jokios teigiamos įtakos nėra. Atradusieji tokią įtaką dažniausiai mini: lavinamą orientaciją, mąstymą, reakciją, anglų kalbos žinias, įgyjamas informatikos žinias. Nemažai tėvų pažymi, jog lavinamąją įtaką turi tik lavinamieji žaidimai, kaip pavyzdžiui - šachmatai ( tačiau nė vienas vaikas nepaminėjo žaidžiąs tokius žaidimus). 2% tėvų mano, kad žaidimai jokios neigiamos įtakos jų vaikams neturi.

Apibendrinant galima teigti, jog šios mokyklos 3-4 klasių mokiniai aktyviai žaidžia kompiuterinius žaidimus, tačiau dar nejaučia kokių nors šio užsiėmimo pasekmių. Galima daryti prielaidą, jog taip yra dėl to, kad mokinių įsitraukimo į kompiuterinius žaidimus lygis dar nepasiekė ribos, už kurios šis procesas tampa kliuviniu kasdieninei vaiko veiklai. Arba - į šią mokyklą surinkti labai gabūs vaikai, kurie visur suspėja.

Mokinių tėvai supranta ne tik kompiuterizacijos privalumus, bet ir trūkumus, ir yra įvedę namuose žaidimų kompiuteriais taisykles.



IŠVADOS


  1. Beveik du kartus daugiau berniukų, nei mergaičių, yra lankęsi kompiuterinėje.

  2. Daugiau berniukų nei mergaičių, žaidžia kompiuterinius žaidimus ilgiau nei 1 val. per dieną.

  3. Daugiau į žaidimus kompiuteriais įsitraukę mokiniai bendrauja su savo bendraamžiais taip pat dažnai, kaip ir mažiau į tokius žaidimus įsitraukę mokiniai.

  4. Daugiau į kompiuterinius žaidimus įsitraukę mokiniai mokosi taip pat gerai, kaip ir mažiau į tokius žaidimus įsitraukę mokiniai.

  5. Daugiau popamokine veikla užsiėmę mokiniai yra tiek pat įsitraukę į kompiuterinius žaidimus, kaip ir mažiau užsiėmę.

  6. Daugiau vaikų, kurie ilgiau žaidžia su kompiuteriais, yra iš tų šeimų, kuriose yra ribojamas žaidimų laikas.

  7. Daugiau į kompiuterinius žaidimus įsitraukusių tėvų vaikai yra tiek pat įsitraukę į kompiuterinius žaidimus, kaip ir mažiau įsitraukusių tėvų vaikai.

  8. Daugiau šeimų, kuriose abiejų tėvų išsilavinimas aukštesnis, riboja vaikų kompiuterinių žaidimų laiką.


Dostları ilə paylaş:


Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©muhaz.org 2017
rəhbərliyinə müraciət

    Ana səhifə