Sakiniai, paimti iš

Sakiniai, paimti iš trilogijos "Pokalbiai su Dievu", kurie man pasirodė svarbiausi
Iš įžangos:

Nuo 1992 metų, kai prasidėjo mano pokalbis su Dievu, tik šia veikla ir teužsiimu. Tais metais taip nutiko, kad būdamas labai prislėgtas aš sielvartingai sušukau "Ką daryti, kad gyvenimas imtų sektis!? Ką aš bloga padariau, kad be paliovos turiu kovoti!?"

Užrašiau tuos klausimus ant gelsvo užrašinio popieriaus kaip piktą laišką Dievui. Ir kaip buvau sukrėstas ir nustebintas, kai Jis atsakė. Bebalsio Balso ištarti žodžiai nuskambėjo mano prote. Laimei užrašiau juos popieriuje.
Jei regėtum save tokį, kokį tave regi Dievas, tavo veidą visados puoštų šypsena.
Paaiškinimai: W: - autoriaus Walsch'o žodžiai, //... - komentaras, {...} - perfrazuotas tekstas
1-a knyga:
Gyvenimo tikslas yra pažinti, prisiminti, atkurti tai, Kas Tu Esi.
Aš džiaugiuosi kūryba, o ne rezultatu.
Nėra tokio dalyko, kaip Dešimt Dievo Įsakymų. {Tai - Dievo įsipareigojimai, ženklai rodantys, kad esate kelyje, vedančiame pas Dievą.}
Dauguma Naujojo Testamento autorių niekada nematė Jėzaus. Jie gyveno prabėgus krūvai metų po to, kai Jėzus paliko Žemę.
Jei kada nors gėrei alkoholio, vadinasi, tavo gyvenimo geismas nėra stiprus.
Pratinkis visas problemas suvokti kaip progas.
Kritiškiausią žmogiškųjų santykių akimirką tėra vienintelis klausimas:

Kaip dabar pasielgtų meilė?

Joks kitas klausimas jūsų sielai nėra svarbus.
Jūs esate Mano vaikai... kaip kad Aš esu kažkieno vaikas.
Nė vienas, iš tikro žinantis, kas yra mirtis, mirusiųjų negedi.
"Mokytojai yra tie žmonės, kurie pasirenka vien meilę. Kiekvienu atveju. Kiekvieną akimirką. Bet kokiomis aplinkybėmis. Net žudomi, jie myli savo žudikus."
"Aš eu gyvenimas, esu ta medžiaga, iš kurios sudarytas gyvenimas. Kiekvienas jo bruožas turi dievišką tikslą. Niekas neegzistuoja - niekas - be Dievo numatytos ir palaimintos priežasties."
Dvasia kalba jausmais. Tad klausykis savo jausmų. Sek savo jausmais. Gerbk savo jausmus.
Mintis ar žodis, kurį reiškiate, reiškiate ir reiškiate, galop tai ir padaro - pasireiškia.
Jei galvosite apie ligas ir negalavimus (apie pyktį, neapykantą ir nemalonumus), jūsų kūnas pavers šias mintis apčiuopiamais dariniais.
Nuolankumas - ne kūryba [ne laisvanoriškas pasirinkimas], todėl tokiu būdu niekados nepelnysite išganymo.
Sielos paskirtis išsiaškinti troškimus. Proto paskirtis yra pasirinkti iš daugybės troškimų. Kūno paskirtis - veikti pagal šį pasirinkimą.
Sprendimas be išankstinio asmeninio žinojimo vadinamas grynąja kūryba. Ir asmenybė supranta, jog taip apsispręsdama ji kuria save. Daugumos jūsų tokia svarbi veikla nedomina. Dauguma mielaiau palieka šį darbą kitiems. Ir todėl taip daug jūsų nekuria savęs patys, o yra įpročio kūriniai - kitų sukurtos būtybės.
Bendraudami jūs pirmiausia turite savęs paklausti: kas aš esu dabar ir kas aš noriu būti šiuose santykiuose?
Žmogiškųjų santykių tikslas nėra rasti asmenį galinį jums dovanoti pilnatvę; tikslas - žmogus, su kuriuo jūs galėtumėte pasidalinti savąja pilnatve.
Susitelkimas į kitą žmogų - susiliejimas su juo - sužlugdo jūsų santykius.
Daugelis žmonių klysta ieškodami meilės sau meilėje kitam.
Geriausia dovana mirštančiajam - leisti jam numirti ramiai.
Praktikuojantys Mokytojai nekalba apie kančią paprasčiausiai dėl to, kad įgunda aiškiai suvokti Žodžio galią, todėl nutaria tiesiog netarti apie tai nė žodžio. Jie tiesiog išgyvena aplinkyvena susiklosčiusias aplinkybes. Mes paverčiame tikrove tai, į ką sutelkiame dėmesį.
2 ir 3 knygos:
Q: Mes galime keliauti po laiką?

Žinoma. <...> Jums tai visiškai įprasta ir dažniausiai vyksta vadinamojo sapno metu.
Nesugebėjimas pajusti kitų žmonių kančios kaip savo visas kančias dar labiau sustiprina.
Atskirumas gimdo abejingumą ir sukelia apgaulingą pranašumo prieš kitus pojūtį.
Vienovė gimdo atjautą...
Geriausias būdas pakeisti kitų sąmonę yra asmeninis pavyzdys.

Jeigu pavyzdžio negana kurk savo grupę.
Nori, kad pasaulis pasikeistų? Tada pakeisk savo pasaulį.
Tokios didžiulės apimties sąmonės - Kristaus, Budos, Čingiz Chano, Krišnos, Atilos, Hitlerio - gyvuoja tik tiek, kiek jūs jas menate.
Peržengęs vadinamąsias "erdvės klostes" (Einstein bei kiti tikėjo jų egzistavimu ir buvo teisūs) tu "akimirksniu" peržengsi pačią erdvę.
Esi vienas, tačiau kur kas didesnis, nei apie save galvojai. // http://en.wikipedia.org/wiki/Many-worlds_interpretation
-Kai "aš", esantis "dabar", pakeičiu man nepatikusią ateitį, mano "aš", esantis ten, tos "ateities" nepatirs?

God: ...tiesa.
Nešvaistyk veltui brangių šios savo tikrovės akimirkų ir nebandyk atskleisti visų [neaprėpiamos visatos] paslapčių. Paslaptys egzistuoja dėl savų priežasčių. Nežinojimas yra Dievo dovana.

...pažvelk į šį Vyksmą taip, kaip sugebi - paviršutiniškai - ir tu pelnysiesi naudos.
Būk pranašesnis, tačiau ne už kitus, o už save - tokį, koks buvai vakar.
Turėk daugiau, tačiau tik tam, kad galėtum daugiau duoti.
Žinok "kaip" ir suprask, "kodėl"
Pažink Dievą. Nuo to pradėk.
Gera savijauta - tai tarsi dvasios balsas, sakantis "štai kas aš esu!"
Evoliucija vyksta, nes jūs juos [teikiančius malonumą dalykus] sau dovanojate ir atrandate dar didingesnius dalykus.
Religija siūlo mokytis iš kitų žmonių patirties, o dvasingumas skatina gilintis į savąją.
W:...visata vėl susitrauks?
Taip. Galų gale viskas grįš į mane. ("Vėl įvyks vadinamasis big bang... <...> O tada viskas vėl kartosis iš pradžių. O tada... ir vėl, amžinai ir visados. Pabaigos nėra. Yra Dievo alsavimas.")

"You say that you "evolve". Actually, you REvolve." evolve - evoliucionuoti, revolve - suktis
[praėję gyvenimai] vyksta dabar. Tačiau tu juos patiri, arba jauti, kaip buvusiuosius. <...> Net ir viską paaiškinus, tu nieko nesuvoki. Jei suvoktum, "žaidimas" baigtųsi!
...tai, kas padaryta vienam, padaryta visiems, nes visi esate Viena. (Tai supratus, tampa neįmanoma "gerai jaustis" žeidžiant kitus.)
Tu nuolatos siunti naujas "vibracijas", kurios vienaip ar kitaip keičia Matricą [kolektyvinę sąmonę], o ši savo ruožtu keičia tave <...>
Matai bjaurumą ten, kur bijai matyti grožį.
Mintys sukuria fizinę formą, todėl, jeigu daug žmonių galvoja apie tą patį, labai tikėtina, jog jų mintys virs tikrove.
Gairės:

Joks veiksmas, kuris žeidžia kitą žmogų, nepadeda greitai tobulėti.

Joks veiksmas, kuriame dalyvauja kitas žmogus, negali būti vykdomas be jo sutikimo.
Tėvai nuolatos modeliuoja "gero" ir "blogo" elgesio sampratas, jos aprėpia visas gyvenimo sferas, o vaikai priima vos juntamus ar akivaizdesnius signalus, kurie slypi tėvų mąstyme, kalboje, elgsenoje.
Te jums ima patikti neturėti jokių poreikių, nes didžiausia dovana, kokią tik galite kam nors dovanoti, yra stiprybė. O ji randasi tada, kai kitam žmogui jūsų nereikia.
Išmintis - tai informacijos ir žinių taikymas.
Tam tikra dalis žinių privalo būti perduodama iš kartos į kartą.

Tačiau kiek įmanoma mažiau.

Leiskite vaikams ieškoti patiems. Atminkite: žinios prarandamos, o štai išmintis niekada nepamirštama.
Saugodami savo nusistovėjusį gyvenimo būdą, jūs sukūrėte švietimo sistemą, kuri grindžiama atminties, o ne gebėjimų ir įgūdžių, ugdymu. Vaikams, užuot mokius juos ieškoti savo tiesų, į galvas kalami faktai ir mitai, kuriuos apie save susikuria kiekviena visuomenė.
Kodėl atskiriate kūdikį nuo motinos tą pačią minutę, kai jis netenka vienintelės jam pažįstamos gyvenimo terpės? Nejau tie visi matavimai, svėrimai, baksnojimai ir grabaliojimai negali palaukti, kol naujagimis pasijus esąs saugus ir globojamas tų, kurie jam suteikė gyvybę? Kodėl vieni pirmųjų įspūdžių, kuriuos patiria kūdikis, turi būti prievarta?
Sukurkite naują ugdymo programą, remdamiesi trimis Esminėmis koncepcijomis:

Sąmonė

Honesty (sąžiningumas, dora)

Atsakomybė
Tobulose jūsų galaktikos ir visatos visuomenėse jaunoji karta pagrindinių būties idėjų pradeda mokytis nuo labai ankstyvo amžiaus. O vadinamieji "faktai" perteikiami gerokai vėliau.
apie švietimą:

Ką jūs galvojate? - štai koks klausimas visada bus svarbiausias.
Tėvai, kurie nenori, kad jų vaikai prieštarautų jų vertybėms, yra tėvai, kurie myli ne savo vaikus, o veikiau save savo vaikuose.
"Blogų" dalykų nebūna apskritai. Toks mano požiūris.

Taigi [sąvoką] "blogai" vartoju kalbėdamas apie tai, kas nepadeda žmonėms tapti tuo, kuo tapti jie pasirinko.
Tiesa ir politika niekuomet nebūna drauge ir negali būti drauge, nes politika yra menas sakyti tik tai, ką reikia sakyti siekiant norimo rezultato.
Politika yra būdas, kuriuo valdžios žmonės stengiasi įtikinti, kad jų savanaudiški interesai yra jūsų interesai.
Kanapės - tai viena iš naudingiausių, tvirčiausių ir patvariausių medžiagų jūsų planetoje. Nėra geresnių audinių rūbams, tvirtesnių pluoštų lynams ir lengviau auginamos žaliavos popieriaus masei gaminti.

Tai kodėl gi [JAV] neleidžiama auginti kanapių? Tik todėl, kad tada pusė medvilnės augintojų, nailono ir viskozės gamintojų bei medienos ruošėjų <...> būtų priversti uždaryti savo verslą. {Tas pats su elektra varomais automobiliais, saulės energijos panaudojimu}
85% amerikiečių pensininkų gyvena skurde. {Daugelis jų naudojasi greitosios pagalbos tarnyba kaip savo "šeimos gydytoju"}
Kad produktai galėtu ilgiau stovėti lentynose, į maistą dedate konservantų, nors tai trumpina jūsų gyvenimą.
Vargšai visose šalyse yra priversti keliaklupsčiauti ir taupyti, kad bent kaip nors išliktų gyvi, o mažoji dalis galingųjų <...> voliojasi ant šilkinių paklotų ir <...> sukinėja auksines vonios čiaupų rankenėles. O kai išsekę vaikai, vieni kaulai ir oda, miršta ant raudančių motinų rankų, jų šalių "lyderiai" užsiima politine korupcija ir slepia nuo savo badaujančių tautiečių labdarai gautą maistą.

Ir taip bus iki pat tos dienos, kol svetimo skausmo neimsite laikyti savu.
{Dievas "pasisako už" pasaulinę vyriausybę}
Iš meilės atsiranda pakantumas, o iš pakantumo - ramybė.

Meilė nebuna abejinga.
Kai iš jūsų atimama baimė, visa kita taip pat gali būti iš jūsų atimta, tačiau jūs nebesupyksite.
159: Mes matome, kad žmonės "nelemtas aplinkybes" supranta fizine prasme, tačiau, vertinant metafiziškai, tai yra tam tikros tobulos ir teisingos sąlygos.
Per jus Aš patiriu Save <...>.

Be jūsų tik žinau, tačiau negaliu patirti.
Žmogaus dvasia - tai meilė.
Visuomenės raida vertinama pagal tai, kaip gerai joje elgiamasi su silpnaisiais nariais.
Dievo Pasaulyje atjauta niekada nesibaigia, meilė niekada neišblėsta, kantrybė niekada neišsenka.
Turėk pomėgių, bet ne poreikių.
Neįmanoma įstatymais apibrėžti dorovės.
Greičiau už skaidrumą teisingumo neįves niekas. Skaidrumas yra tik kitas žodis tiesai pavadinti
Geriausi meilės ryšiai užsimezga tada, kai kiekvienas žino apie kitą viską, tai santykiai, kuriuose nėra jokių paslapčių <...> niekas nėra nuslepiama, niekas nepridengiama ir niekas nepagražinama.

Kalbu apie paprastą ir nuoširdų bendravimą - tiesiog sakykite tiesą, o netiesos netarkite, kad ir kaip knietėtų.
Jei visas pasaulis seks tavimi, ar būsi patenkintas tuo, kur jį vedi?
Jūsų naujasis siekis - tai tapti tuo, kuo būti Aš jus sukūriau: Paties Dievo fiziniu atvaizdu.
[Atsiradus pasaulinei federacijai] visiems bus garantuotos esminės oraus gyvenimo sąlygos ir išlikimas daugiau nebebus problema.
Kai išmoksite duoti besąlygiškai (vadinasi, ir besalygiškai mylėti), tai išmoksite ir besąlygiškai gauti, arba priimti.
Žmonės turi teisę gyventi, net jei jie nieko nedaro.
Aš jums suteikiau pakankamai išteklių, kad tai [orias gyv. sąlygas] galima būtų suteikti kiekvienam. Jums reikia tik tinkamai visa kuo pasidalyti.
W: Kas tada sulaikys žmones, kad jie nešvaistytų gyvenimo veltui, kad nedykinėtų <...>?

Ne jūsų reikalas spręsti, kas yra gyvenimo švaistymas.

Ne jūsų reikalas smerkti kitos dvasios kelionę. Jums reikia nuspręsti, kas JŪS esate patys, o ne tai, kas yra tas ar kitas žmogus.
Juodas pavydas žudo, sveikas pavydas kuria <...>.
Jei knieti nesutikti su Manimi, nesutik drąsiai. Juolab kad Aš galiu klysti.
Idėja ne ta, kad, užuot priklausęs nuo visa ko ir nuo visų, taptum priklausomas nuo šios knygos. Idėja ta, kad imtum mąstyti.

Aš - tai mąstantis tu.
Naujoje sistemoje, kuri taikytina jums, kiekvienas narys uždirbtų tiek, kiek sugebėtų, ir tie pinigai liktų jam tačiau tik iki tam tikros [sutartinės] ribos.

{Perteklius būtų pervedamas į fondus, remiančius žmones, kurie neišgali užsidirbti "oriam" pragyvenimui.}
Darbo džiaugsmas neturi nieko bendra su atliekamais veiksmais ir yra visiškai susijęs su veiklos tikslu.
Kai surandi Dievą ir kai surandi Tiesą, nėra reikalo apie tai kalbėti. Visa tai ir taip akivaizdu.

Jeigu apie Dievą kalbi daug, galbūt Jo dar ieškai. Tai labai gerai. Tai puiku. Tik žinok, kokioje savo kelio atkaroje dabar esi.
Lyg geras tėvas Aš duodu pravarčių patarimų, kai jūs prašote. Ir lyg geras tėvas Aš jus myliu net tada, kai jūs į Mane nekreipiate dėmesio.
Argi tau ne keista, kad per milijonus evoliucijos metų jūsų protas taip nušvito tik prieš 75 - 100 metų?

<...>

Q: O mums, kaip Tu sakai, padeda nežemiškos būtibės, taip?

Iš tikrųjų. Jos yra tarp jūsų, jų gausu aplinkui. Jos padeda jums jau daugelį metų.
Visais atvejais jūs gaunate tai, apie ką galvojate.

Pritraukiate prie savęs dalykus, kurių bijote.

Kam priešinatės, to neįveikiate. // Įveikti sena galima kuriant nauja.

Patiriate tai, ką pasirenkate patirti.
Baimė iškraipo, neigia, naikina.Todel [ji] - didžiausias jūsų priešas.
{Vienintelis būdas, kaip galima valdyti žmones - priversti juos abejoti savimi, nes kitaip jie pareikalus visos savo galios}
Jeigu klausiate, vadinasi, mąstote! O jeigu mąstote, vadinasi, grįšite prie Šaltinio, Esančio Viduje. Religija negali leisti, kad tai įvyktų, nes jūs tada į savo klausimus atsakysite patys, o atsakymai skirsis nuo tų, kuriuos sumanė religija. <...>

Tačiau ta lazda labai dažnai turi du galus: jeigu jūs patys abejojate savimi, <...> tai jūs abejojate jums peršama Dievo samprata.

O netrukus jūs imate abejoti net Mano buvimu, kuriuo - kokia ironija! - anksčiau neabejojote. Kai jūs gyvenote pasikliaudami tik savo intuicija, jūs nelabai supratote, Kas Aš Esu, vis dėlto tikrai žinojote, jog Aš esu čia!
Tiesa tėra tik tiesa ir ji niekuomet negali būti įrodyta ar paneigta.
Kaltė - tai tik slogi tvankuma, nuodai, žudantys gležnus daugus.

Jausdamas kaltę nebeaugi, o tik vysti ir miršti.

{Sąmoningumas nėra kaltė}
Jei Aš tau linkiu to, ko tu nori sau, tada iš tiesų tave myliu.

Jei Aš linkiu tau to, ko Aš noriu tau, tada per tave myliu save.
Meilė nieko nepasirenka sau, ji tik siekia, kad būtų įgyvendintas mylimojo(-osios) pasirinkimas.
Kokius išgyvenimus sukėlei kitam, tokius vieną dieną patirsi pats.
"Kas bus padaryta mažiausiajam, Man bus padaryta."
Niekas, ką suvoki esant netikra, nesukelia skausmo.
"Visų gerų dalykų sulaukia tik kantrieji"
Kiekviena proto būsena įsikūnija fiziniame pavidale.
Elkis, tarsi visa tai turėtum, ir pritrauksi tai, ko tau reikia. Kai elgiesi taip, lyg toks būtum, toks ir tampi. Tiktai "apsimetinėti" negalima. Reikia būti visiškai nuoširdžiam.
Tai, ką renkiesi sau, skirk kitiems. Jei pasirinkai būti laimingas, suteik laimės kitam.

Daryk tai nuoširdžiai, t.y. todėl, kad iš tiesų nori tam žmogui gero - tada visa, ką atiduosi, ir pats gausi.
Pats davimas sukelia turėjimo jausmą.
Visata tėra didžiulė kopijavimo mašina, atspaudžianti tavo mintis fiziniu pavidalu.
Kai ko nors nori, duok tai kitiems. Tada jau "nebenorėsi". Nes iškart pajausi, jog jau "turi". Psichologiškai bus daug lengviau "papildyti", nei kurti iš nieko.
Visą tavo gyvenimo planą - žmones, kuriuos sutinki, vietas, kuriose būni, įvykius, kurie tau nutinka, - tobulai kuria tobulas tobulumo kūrėjas: tu pats. Ir Aš slypintis tavyje.
Pasirenkant daug kas priklauso nuo to , Kuri emocija šiuo metu lemia žmogaus elgesį.
Kai turi galimybę išreikšti savo sielvartą, gali iš jo išsivaduoti.

Vaikai, kuriems buvo neleidžiama verkti, suaugę daug ir karčiai verkia.

Nuolat slopinama širdgėla virto chroniška depresija.
Pyktis yra priemonė, kuri padeda pasakyti "Ačiū nereikia". Ji turėtų būti neužgauli ir nekenkti kitiems.

Pyktis, kuris buvo nuolatos slopinamas, virsta įsiūčiu.
Pavydas natūraliai verčia žmogų bandyti dar kartą, stengtis, nesustoti pusiaukelėje.
Visą laiką slopinama meilė virsta egoizmu.
Nėra kitų taip nepasirengusių auginti vaikus žmonių kaip jauni tėvai.

Jie vis dar bando įveikti tėvų įpirštą ydingą savivoką.

Jie vis dar nesuprato, Kas Jie Yra, o jau bando nurodyti savo vaikams, kas yra šie. Jie spaudžia savo atžalas, kad šios išmoktų gyventi, bet patys tų pamokų dar iki galo neišėję.
Vaikų gimdymas skirtas jauniems žmonėms. Juos užauginti skirta vyresniesiems, nes jų protas brandu ir įžvalgus.. // kai kurių
Tobulose visuomenėse "mokyklų sistemos" nėra - tik edukacinis vyksmas, kurio metu jaunajai kartai primenama, "kas veiksminga" ir "kas iš to.
Jaunas amžius visiškai netinkamas mokyti tiesos, jis skirtas suprasti tiesą.

Negali mokyti vaikus dalykų, kurių dar pats nesi perpratęs. Vadinasi, apsimetinėdamas kalbi jiems tik gerai išmoktu žodžius - kitų tiesą. Savo tėvų, kultūros, religijos. Ką tik nori, išskyrus savąją tiesą.
Gali būti, kad didžiausia tiesa, kurią pagaliau pripažinsi esant, bus ta, kad iš viso nėra jokios sustabarėjusios, amžinos tiesos, kad tiesa, kaip ir pats gyvenimas, tėra kitimas.
...kai evoliucija regimai liaujasi, iš tikro būna atvirkščiai - tik tada ji prasideda iš tikrųjų.
[Po "mirties"] žmogaus savastis mato gulintį kūną, sustingusį, nejudantį, nors pati Savastis netikėtai ima judėti visur kur aplinkui. Dažnai tiesiog juntate, kad skraidote po visą kambarį, vėliau apima buvimo visoje erdvėje jausmas, - viskas vienu metu. O kai Savastis ką nors pagalvoja, tai iškart ir patiria.

Jei kas nors įeina į kambarį ir siela pagalvoja: "Kas jis?" - ji staiga atsiduria šalia to žmogaus.

Vadinasi, per labai trumpą laiką siela supranta, kad ji gali patekti visur savo minies greičiu.

Ją užvaldo nepakartojamos laisvės jausmas, lengvumas, ir dažniausiai praeina šioks toks laiko tarpsnis, kol esybė "pripranta" prie viso kiekvienos minties keliamo blaškymosi.

Jei žmogus turėjo vaikų, o siela galvoja apie juos, ji iškart atsiduria jų akivaizdoje, kad ir kur jie būtų. Taigi siela gali ne tik minties greičiu nekeliauti kur panorėjusi, ji gali atsidurti keliose vietose tuo pačiu metu.
Minčių valdymas yra aukščiausia maldos forma. Todėl galvok tik apie gerus ir dorus dalykus. Nepasinerk į negatyvumą ir tamsą.

Netgi tada, kai viskas atrodo pilka <...> įsivaizduok tik tai, kaip išreikši tobulumą kitą akimirką.

Taip randama ramybė ir pasiekiamas džiaugsmas.
... jeigu pajėgsite prisiminti šią tiesą - kad jūsų požiūris, perspektyva, kuria jūsų mintis, o jūsų mintys kuria viską - ir jei pajėgsite ją prisiminti prieš palikdami kūną, o ne po mirties, visas jūsų gyvenimas pasikeis.
Priimk kitokią perspektyvą ir apie viską imsi galvoti kitaip, šitaip išmoksi valdyti savo mintis.
Kai tave supa žemesnė sąmonė, daugiau laimėsi pasiklaiudamas savo individualiu supratimu, o kai esi apsuptas aukštesnės sąmonės pravarčiau jai paklusti.

Todėl išmintinga siekti patekti patekti tarp aukštesnės sąmonės būtybių.
Jūs galite sukurti visokią pasirinktą subrealybę - įskaitant pragaro jausmą. Daug kas iš to, ką patiriate, neegzistuoja, o jūs tai vis vien patiriate.
Ką tu padarei, yra nesvarbu, lyginant su tuo, ką ketini daryti. Kaip tunusidėjai, yra nereikšminga, lyginant su tuo, kaip tu ketini kurti.
Neatmesk naujos tiesos vien todėl, kad tau buvo patogu su senąja.
Laikinumas - štai vienintelė tiesa.
... nesmerkite to, kuo buvote vakar, ir nekliudykite tam, kuo galite tapti rytoj.
Matas, kuriuo visada galėtum pamatuoti, ar koks dalykas prideramas žmonėms, ar ne, yra paprastas klausimas sau:

Kas būtų jei taip darytų kiekvienas?
W: Jei nori ką nors patirti, sakei, tai turi būti to dalyko šaltinis visiems.

Taip. Tai šventa išmintis. Ką nori, kad tau darytų, tu kitiems daryk.
Kiekvienas tavo žodis, kuriuo tu menkini save Patį, yra Manęs neigimas.
Įsteigdami santuokos instituciją, žmonės pabandė sukurti amžinybę. Todėl tuokdamiesi jūs prisižadate visą gyvenimą būti kartu. Bet, deja, beribės ir laisvos meilės tas nesukuria.
Meilė, kuria mylite kiekvieną žmogų, yra unikali. Niekada nepavyks parodyti vienodos meilės dviems žmonėms.
Tikra meilė visada laisva, ir meilės erdvėje negali gyvuoti joks įsipareigojimas.

Jei prarandi laisvę, prarandi save Patį. O tai - ne sakralumas, o šventvagystė.
Išduoti save, kad neišduotum kito - vis tiek išdavystė.
Žmonės, gyvenantys tylios nevilties kupiną gyvenimą (kitaip tariant, darantys tai, ką, jų manymu, daryti "privalo"), visus skriaudžia daugiau, nei tie, kurie laisvai daro tai, ką iš tikrųjų nori daryti.
... nušvitusių būtybių vusuomenėse niekada nebus leidžiama kuriam nors nariui kęsti nepriteklių, kai visko visiems yra į valias.
Meilė ničnieko nereikalauja. Todėl ji ir yra meilė.

Jeigu tavo meilė kitam asmeniui reimiasi reikalavimais, tuomet tai iš vis ne meilė, o tikrų tikriausia jos klastotė.
Nepainiok santykių trukmės su jų kokybe.
Jūs kuriate Dievą. //nes esate dievo dalis
Jūsų Žemėje egzistavo gerokai aukštesnė civilizacija nei dabartinė. Tačiau ji susinaikino.

Ji tai padarė, nes nesuvaldė savo sukurtų technologijų. Technologijų raida vyko sparčiau negu dvasios evoliucija.
Žodis "turėti" ir su juo susijusios sąvokos tobulų būtybių (TB) kultūrai yra svetimas dalykas. Ten nėra "nuosavybės", jei suprasime ją kaip "ko nors turėjimą". Nes TB ne turi, o rūpinasi. Jos neturi žodžių, kuriais galėtų išreikšti sąvokas "mano" ir "tavo". Jos viskuo dalijasi.
TB nuolatos valdo savo jausmus ir žino, ką jaučia kiti. Ir niekas niekada nebando savo jausmų slėpti.

TB atrodo pražūtinga ir nesuprantama slėpti jausmus, o paskui skųstis, kad niekas nežino, ką ji jaučia.
{TB gali akimirksniu atsidurti bet kurioje pasirinktoje vietoje.}
Kuo aukštesnis rūšies pažangos lygis, tuo mažiau reikia žodžių perduodant informaciją, jausmus ir norus.
Kiekviena civilizacija turi tiek kultūros, kiek ji sugeba neklijuoti savo nariams ar įvykiams gėdos bei kaltės etikečių.
Paprastumą jūs laikote barbariškumu, o sudėtingumą - tobulumu. Tačiau toks požiūris yra primityvios kultūros požymis.
Kuo "sudėtingesnė" yra sistema, tuo paprastesnė jos konstrukcija. Ji dėl savo paprastumo yra Tobula.
Pvz. tobulose valdymo sistemose faktiškai nėra jokio valdymo, tik savivalda.
Planeta, kurią jūs dabar vadinate namais, nėra jūsų gimtoji.

Genetinė medžiaga, iš kurios jūs esate padaryti, į jūsų planetą buvo atgabenta specialiai.
Kai bendrauti sunku, tai požymis, kad bendraujantiems žmonėms trūksta meilės.
Jūsų visuomenėje vyresniųjų elgesio modelis paprastai skiriasi nuo to, ką jie nori perduoti savo vaikams, o štai tobulose visuomenėse visi supranta, kad vaikai elgsis taip, kaip jie mato besielgiant kitus. TB niekada ilgesnį laiką nepaliktų savo atžalos toje vietoje, kur demonstruojamas toks elgesio modelis, kurio verčiau vengti.
{Mūsų sveikatos apsaugos sistema iš tiesų yra ligų apsaugos sistema, nes tik dešimtadalis jos lėšų skiramas profilaktikai, o 90% - dėl profilaktikos stokos kylančioms ligoms gydyti.}
Visi mato, kaip kenkia sveikatai chemikalais prišertų gyvulių mėsa, tačiau vėlgi tai neigia.
"Aš sumaniau, kad jūsų nuostabūs kūnai butų amžini."
Kvėpuok ilgais ir giliais ciklais. Kvėpuok lėtai ir švelniai.
"The very act of wanting something pushes it away from you"
Aš su tavimi visados.

------------------------------------------------