Vilkaviškio salomėjos nėries



Yüklə 249,78 Kb.
səhifə1/3
tarix31.10.2017
ölçüsü249,78 Kb.
  1   2   3



VILKAVIŠKIO SALOMĖJOS NĖRIES

PAGRINDINĖS MOKYKLOS VEIKLOS VIEŠO SKELBIMO APRAŠAS


I. BENDROSIOS NUOSTATOS


1. Mokyklos pavadinimas:

Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla.

Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagr. m-kla.

2. 1949 m. įsteigta Vilkaviškio vidurinė mokykla. 1954 m. lapkričio 15 d. mokyklai suteiktas Salomėjos Nėries vardas. 2009 m. Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinė mokykla reorganizuota į pagrindinę mokyklą. Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos veiklos pradžia 2009 m. rugsėjo 1 d.

3. Mokyklos teisinė forma ir priklausomybė: Savivaldybės biudžetinė įstaiga.

4. Mokyklos steigėjas – Vilkaviškio rajono savivaldybė, adresas S. Nėries g. 1, Vilkaviškis LT-70147, klasifikatoriaus kodas – 11107759. Steigėjo teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba (toliau – Savivaldybės taryba).

5. Mokyklos buveinė – Vienybės g. 1, LT-70105, Vilkaviškis

6. Mokyklos grupė – bendrojo lavinimo mokykla.

7. Mokyklos tipas – pagrindinė mokykla.

8. Mokymo kalba – lietuvių kalba.

9. Mokymo forma – dieninė, savarankiška, mokymas namuose.

10. Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo, Biudžetinių įstaigų ir kitais įstatymais, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos norminiais aktais, Civiliniu kodeksu, Darbo kodeksu, Lietuvos higienos norma HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, Savivaldybės tarybos ir jos institucijų teisės aktais, šiais nuostatais ir mokyklos darbo tvarkos taisyklėmis.

11. Mokykla yra pelno nesiekianti savivaldybės institucija, steigiama, reorganizuojama ir likviduojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

12. Mokykla yra paramos gavėja.

13. Mokykla yra viešas juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė įstaiga, turintis savo antspaudą ir sąskaitas banke

Direktorius

Daina Juškauskienė, pradinių klasių vyr. mokytoja, II vadybinė kategorija.


Direktoriaus pavaduotojai ugdymui

Birutė Urbutienė, matematikos mokytoja metodininkė, II vadybinė kategorija;

Rūta Mikulevičienė, rusų kalbos vyr. mokytoja, II vadybinė kategorija;

Virginija Matjošaitytė, vokiečių kalbos mokytoja metodininkė;

Lijana Širvienė, direktoriaus pavaduotoja ūkiui.
Mokyklos adresas: Vienybės g. 1, Vilkaviškis, LT- 70105

El. paštas: sneris_vilk@delfi.lt

Telefonas/faksas: 8-342 20843

Internetinė svetainė : snerisvilkaviskis.lm.lt


Mokyklos taryba

Pirmininkė – Birutė Urbutienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui,

Pavaduotoja – Reda Besasparienė, darbo biržos direktoriaus pavaduotoja, moksleivių tėvų atstovė,

Sekretorė – Eglė Domantienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė.



Nariai:

Eglė Jočienė, mokinių tėvų atstovė,

Loreta Rastauskienė, mokinių tėvų atstovė,

Rasa Tremnerienė, mokytojų atstovė,

Dalė Šabunkienė, mokytojų atstovė,

Aurelija Daugėlaitė, mokytojų atstovė,

Lina Petrikienė, mokytojų atstovė,

Rasa Danilaitienė, mokytojų atstovė,



Mokyklos vizija

Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla – mokykla, kurioje stengiama užtikrinti saugias darbo ir mokymosi sąlygas, kurioje ugdomas laisvas, atviras, savarankiškas, atsakingas pilietis ir kūrybinga bei iniciatyvi asmenybė.

Moksleiviams garantuojamos kokybišką pagrindinį išsilavinimą atitinkančios žinios. Diegiamos demokratinės vertybės. Ugdymo procese sudaromos sąlygos saviraiškai, saviugdai, kūrybiškumui.

Mokykla – švietimo įstaiga, atvira visai bendruomenei, siekianti kurti partneryste besiremiančią aplinką, įgyti šiuolaikines kompetencijas, kurios leidžia pasiekti aukštesnę gyvenimo kokybę. Tai nuolat besimokanti organizacija.


Mokyklos misija

Tai bendrojo lavinimo mokykla, garantuojanti ugdymo kokybę, sudaranti visiems lygias galimybes lavintis pagal pasirinktą sritį, ieškanti naujų ugdymo būdų ir metodų, besivadovaujanti sąžiningumo, demokratijos, humaniškumo, viešumo, skaidrumo, tolerancijos, nuoseklumo, visuotinumo ir prieinamumo, aiškumo principais.




Mokyklos bendruomenės keliami tikslai 2009-2010 m.m.
I tikslas: Mokyklos kultūros kėlimas.

Uždaviniai:

  • Mokyklos bendruomenės narių dialogiškumo puoselėjimas;

  • Mokyklos ryšių su tėvais stiprinimas.


II tikslas: Ugdymo kokybės gerinimas.

Uždaviniai:

  • Ugdymo turinio įvairovė, tenkinanti mokinių poreikius, polinkius ir galimybes;

  • Mokinių socialinio solidarumo siekimas;

  • Efektyvus psichologinės, pedagoginės ir socialinės pagalbos teikimas.



II. Mokyklos istorija
Vilkaviškyje katalikiškosios „Žiburio“ draugijos gimnazija pradėjo veikti 1918 m. lapkričio 15 d., nors organizaciniai darbai vyko dar vokiečių okupacijos metais. Patalpos mokymui nuomojamos Sodų g. Nr. 1, Juozo Plečkaičio ir Karolio Šelferio namuose. Šiose patalpose dar prieš karą glaudėsi ir rusiškoji berniukų gimnazija, nors trumpam ji buvo įsikūrusi ir vokiečio Hafo namuose, Vilniaus gatvėje.

Trūkstant mokytojų, pasiruošusių dirbti lietuviškose mokyklose, nesant vadovėlių, lėšų, pokario šešėlyje „Žiburio“ spinduliui prasiskverbti buvo nelengva. Karo pabaigoje komitetas gimnazijai organizuoti įpareigojo kunigą V.Vaičiulį apie būsimą draugijos gimnaziją paskelbti iš bažnyčios sakyklos.

Iš pradžių buvo organizuotos dvi klasės: į pirmąją susirinko 31, į antrąją – 13 moksleivių. Gimnazijai vadovauti buvo paskirtas matematikos mokytojas Steponas Vaitkevičius. Pirmieji mokytojai buvo: dr. J.Kudirka, kun. A.Dailidė, M.Rakutytė, M.Vitkauskas.

1919 m. balandžio 18 d. į Švietimo ministeriją buvo nusiųstas prašymas leisti Vilkaviškyje atidaryti trečią, ketvirtą ir penktą klases. Nors buvo daug norinčių į jas stoti, bet gegužės 4 d. atsiųstame atsakyme buvo parašyta: „...dėlei stokos prityrusių mokytojų, geresnio mokyklos sutvarkymo ir mokymo normavimo žvilgsniu, ji randa mokyklos augimą nenatūraliu būdu negeistinu ir atidaryti 1919-1920 m.m. ketvirtos ir penktos klasės neleidžia. Švietimo Ministras J.Tūbelis“.

1919 m. gegužės 13 d. gimnazijos direktorius S.Vaitkevičius ir „Žiburio“ centro valdybos įgaliotinis Vilkaviškyje kun. V.Vaičiulis pakartotinai kreipėsi į švietimo ministrą J.Tūbelį leisti atidaryti ketvirtą ir penktą klases. Po šio prašymo iš Švietimo ministerijos buvo atsiųstas J.Balčikonis. Susipažinęs su sąlygomis vietoje, jis padarė išvadą: „...mokiniai moka kursą vidutiniškai. Norinčių stoti į aukštesnes klases yra daug ir nuolat girdėti gyventojų nepasitenkinimas, kad klasių yra mažai. Leisti kitur – per brangiai atseina gyvenimas. Galima rengti veikusios rusų gimnazijos pastate... Todėl draudimą atidaryti papildomus skyrius Vilkaviškio gimnazija laiko sau labai pažeminančiu, kadangi pakraščių gimnazijos skelbia aukštesnių klasių atidengimą“.

Pagaliau 1919 m. gegužės 29 d. Švietimo ministerija leido atidaryti ketvirtą ir penktą klases su sąlyga, „jei atsiras užtektinas mokinių skaičius“.

1919 m. rugpjūčio 25 d. buvo papildomai atidaryta tik ketvirtoji klasė, nes į penktąją neatsirado pakankamai mokinių.

Nuo 1919-1920 m.m. gimnazija ėmė nuomoti visą pastatą. Savininkams per metus reikėjo mokėti 6800 rub. (auksinių).

Paskutinioji, aštuntoji, gimnazijos klasė buvo atidaryta 1923 m. rugsėjo mėnesį. Tad 1923-1924 m.m. gimnazija buvo iki galo sukomplektuota. 1924 m. vasarą ją baigė pirmoji trylikos abiturientų laida. Iš viso 1923-1924 m.m. gimnazijoje mokėsi 420 mekinių.

Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazija buvo privati – priklausė katalikiškajai „Žiburio“ draugijai. Mokiniai už mokslą per pusmetį turėjo mokėti 75 litus (nuo 1922 m.). Nuo mokesčio iš dalies (15 proc.) buvo atleidžiami tik neturtingų tėvų vaikai ir labai gerai besimokantys, visiškai mokėti nereikėjo valstybės tarnautojų (tarp jų ir mokytojų) vaikams.

1922-1923 m.m. atidarius septintąją klasę, buvo įrengti fizikos ir gamtos kabinetai. Tais pačiais metais prie gimnazijos veikė suaugusiųjų bendrojo lavinimo kursai, kuriuos iš pradžių lankė 45 žmonės.

Augo ir mokytojų skaičius, 1923-1924 m.m. jų kartu su tarnautojais dirbo penkiolika.

1918-1924 m.m. klasikinė „Žiburio“ gimnazija buvo visiškai sukomplektuota ir pradėjo visavertį šviečiamąjį kūrybinį darbą.

1923-1924 m.m. gimnazija pradėjo vystytis iš klasikinės (su lotynų kalbos dėstymu) į realinę – su sustiprintu matematikos ir gamtos dėstymu. Kaip realinės krypties gimnazijoje, specialiu dalyku 1925-1926 m.m. pasirinkta agronomija.

Dalijant Vilkaviškio dvaro žemes „Žiburio“ gimnazijai teko du hektarai.

1923-1924 m.m. gimnazijai persiorientavus į realinę, 1927 m. ją baigė pirmoji realistų laida. Agronomijos disciplina buvo mokoma ne vien tik teoriškai, bet ir praktiškai. Gimnazistai dirbo gimnazijai priklausomuose laukuose. Jie augino kviečius, miežius, avižas, daržoves, tačiau derliai buvo nedideli.

1927 m. rugpjūčio 25 d. gimnazijai ėmė vadovauti naujas direktorius, matematikas Antanas Juška. Nuo pat pirmųjų dienų jis pradėjo pertvarkymus. Pedagogų posėdžių protokoluose atsispindi reikalavimai visam pedagogų kolektyvui – dirbti sutelktai, kiekvienam žinoti ir vykdyti savo pareigas. 1927 m. rugsėjį buvo sudaryti šie valdymo, mokymo ir auklėjimo organai: Pedagogų tarybos prezidiumas, klasių auklėtojų kolegija, Meno komisija, Sveikatos komisija. Buvo tvarkoma mokinių savivalda, per klasėse iš mokinių išrinktus prezidiumus iš trijų asmenų ir seniūnus.

1928 m. lapkričio 10 d. buvo švenčiamas gimnazijos 10-metis. Iškilmės truko dvi dienas. Jos prasidėjo šv. mišiomis. Kitą dieną buvo pašventinta gimnazijos vėliava. Gimnazijos salėje vyko jubiliejinis aktas, o vakare – koncertas ir pasilinksminimai. Švenčiant 20-ties metų jubiliejų, gimnazija galėjo didžiuotis 279 išleistais abiturientais.

1930 m. sausio 10 d. gimnazija buvo suvalstybinta. Pirmuoju Vilkaviškio valdžios gimnazijos direktoriumi sausio 16 d. buvo paskirtas Matas Krikščiūnas. Vicedirektoriumi vasario 20 d. buvo išrinktas kun. Augustinas Vaitickaitis.

1930 m. lapkričio 29 d. įsakymu B/Nr. 73 Švietimo ministerijai Vilkaviškio gimnazijai nuo gruodžio 1 d. suteikė dr. Jono Basanavičiaus vardą. Nuo 1931 m. rugpjūčio 15 d. naujuoju direktoriumi buvo paskirtas mokytojas Jonas Eidinas. 1934 m. rugpjūčio 7 d. Vilkaviškio dr. Jono Basanavičiaus gimnazijos direktoriumi tapo Antanas Žilinskas.

1937 m. rugpjūčio 20 d. Švietimo ministerijos įsakymu B/Nr. 33 A.Žilinskas nuo rugpjūčio 15 d. buvo atleistas apmokamų atostogų iki rugsėjo 15 d. Direktoriaus pareigas šiuo metu ėjo inspektorius B.Palekas. Rugsėjo 15 d. dr. Jono Basanavičiaus gimnazijos paskutiniuoju direktoriumi nepriklausomos Lietuvos metais tapo Stasys Paliulis, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas.

Nuo 1940 m. spalio pirmosios dokumentuose Vilkaviškio gimnazija vadinama Vilkaviškio vidurine mokykla. Uždarius Marijonų gimnaziją Marijampolėje, į septintąją reformuotą (iš tiesų 3-iąją) klasę atvyko būsimi poetai Kostas Kubilinskas ir Petras Keidošius. Dirbti gimnazijoje pradėjo naujas literatūros mokytojas Salys Šemerys. Aktyviai eiles rašė septintokas Albinas Baranauskas.

1941 m. birželio mėnesį prasidėjus karui, jau liepos 31 d. įsakymu, numojuoju gimnazijos direktoriumi buvo paskirtas istorijos mokytojas Jonas Vosylius. J.Mažeika liko gimnazijoje dirbti mokytoju.

Nežiūrint karo, vokiečių draudimų ir taisyklių „1943-1944 m. mokykloje ir mokytojai, ir mokiniai buvo itin rimtos nuotaikos, darbas vyko sklandžiai, didžiu susikaupimu“ (P.Orintaitė).

Nuo 1944 m. gimnazijai vadovauti ėmė Vaclovas Kavaliauskas. Per 26 gimnazijos veiklos metus dirbo apie 130 pedagogų. Bene ilgiausiai nuo 1920 metų pradžios joje dirbo sekretorė Emilija Vilčinskienė, darbo pradžioje mokiusi mergaites rankdarbių.

1945 m. pavasarį praūžus karo audrai, Sodų gatvėje, dabartinės bibliotekos pastate, pradėjo veikti gimnazija.

1946 m. pavasarį gimnazija išsiplėtė, nes dalis klasių buvo perkeltos į patalpas, esančias J.Basanavičiaus gatvėje. Jas imta vadinti centrinėmis. 1945-1949 m. pavadinimas buvo Vilkaviškio gimnazija, 1949-1954 m. – Vilkaviškio vidurinė mokykla. 1954 m. lapkričio mėn. mokyklai buvo suteiktas poetės Salomėjos Nėries vardas.

1957 m. Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje įvyko pirmasis trijų respublikos mokyklų – Kauno, Vilniaus ir Vilkaviškio – pavadintų Salomėjos Nėries vardu, draugystės vakaras. Vėliau šie vakarai – susitikimai tapo tradiciniai, tik dar prisijungė Lazdijų M.Gustaičio vidurinė mokykla.

1960 m. buvo išplėstos centrinės patalpos – pristatytas trečias aukštas.

1969 m. gruodžio mėn. Vilkaviškyje, Vienybės gatvėje, pastatytas naujas pastatas, į kurį persikėlė Salomėjos Nėries vidurinė mokykla.

2009 m. Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr.B-TS-825 Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinė mokykla reorganizuota skaidymo būdu- padalijant ją ir jos pagrindu įsteigiant Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinę mokyklą ir Vilkaviškio pradinę mokyklą.
III. MOKYKLOS TEISĖS
3.1. Mokykla, įgyvendindama Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus, Savivaldybės tarybos sprendimus, Savivaldybės mero potvarkius, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus ir kitus teisės aktus, turi teisę:

3.2. kreiptis su paklausimais, įvairiais prašymais ir pan. į valstybės ir savivaldybių administravimo subjektus;

3.3. pagal savo kompetenciją gauti iš valstybės įstaigų duomenis, kurių reikia Mokyklos uždaviniams ir funkcijoms vykdyti;

3.4. parinkti mokiniams mokymo metodus ir mokymosi veiklos būdus;

3.5. kurti naujus mokymo ir mokymosi modelius.
IV. MOKINIŲ IR MOKINIŲ TĖVŲ(GLOBĖJŲ) TEISĖS IR PAREIGOS
4.1. Mokinys turi teisę pasirinkti mokyklą ir ją keisti.

4.2. Į mokyklą mokiniai priimami vadovaujantis Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka:

4.2.1. į mokyklą priimamas asmuo, gyvenantis tai mokyklai Savivaldybės tarybos priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinio pageidavimu mokinys gali būti priimtas į mokyklą iš kitai bendrojo lavinimo mokyklai paskirtos aptarnavimo teritorijos, jeigu mokykloje yra laisvų vietų;

4.2.2. atvykusieji (grįžę) iš užsienio asmenys, neturintys mokymosi pasiekimų ar išsilavinimo dokumentų, priimamai vadovaujantis LR švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka

4.3. Švietimo santykiai tarp mokinio ir mokyklos įforminami rašytine sutartimi;

4.3.1. mokymo sutartį už vaiką iki 14 metų jo vardu sudaro tėvai (globėjai, rūpintojai);

4.3.2. vaikas nuo 14 iki 16 metų mokymo sutartį sudaro turėdamas tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą;

4.3.3. sulaukęs 16 metų mokinys mokymo sutartį su mokykla gali sudaryti pats;

4.3.4. sutartyje nurodomos sutarties šalys, mokymosi programa, jos baigimo forma, šalių įsipareigojimai, sutarties terminas, jos keitimo, nutraukimo pagrindai ir padariniai;

4.3.5. šeimos ir mokyklos santykiai prasideda nuo mokinio pirmos mokymosi dienos. Mokymosi sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, turinčiais juridinę galią. Sutartis registruojama mokykloje;

4.3.6. mokinys iki 16 metų negali nutraukti mokymosi pagal privalomo švietimo programas;

4.3.7. mokinys, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, tačiau jo elgesys kelia realią grėsmę mokyklos bendruomenės narių saugumui, suderinus su Vaiko teisių apsaugos skyrius, gali būti pašalintas iš mokyklos;

4.3.8. priimant mokinius reikalaujama šių dokumentų:

4.3.8.1. tėvų prašymo;

4.3.8.2. išeito mokslo pažymėjimo;

4.3.9. mokinių atvykimas ir išvykimas įforminamas direktoriaus įsakymu. Išvykstančiam mokiniui išduodamas išeito mokslo pažymėjimas, o asmens byla siunčiama į kitą mokyklą, kurioje mokinys tęsia mokslą.

4.4. Mokykloje:

4.4.1. ir jos teritorijoje griežtai draudžiama vartoti tabaką, alkoholį, narkotines, psichotropines ir kitas psichoaktyvias medžiagas, prekiauti jomis, platinti šia tema nelegalią literatūrą, spaudinius ir kitus leidinius.

4.4.2. vykdomas mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų konsultavimas;

4.4.3. užtikrinama efektyvi kontrolė pasilinksminimų metu;

4.4.4. planingai dirbama su rizikos grupės mokiniais;

4.4.5. vykdomas psichosocialinis švietimas.

4.5. Bendradarbiaujama su Nepilnamečių reikalų inspekcija, Vaiko teisių apsaugos skyriumi ir kitomis institucijomis, sprendžiant socialines ir psichologines mokinių problemas.

4.6. Nustatoma interesantų ir svečių lankymosi mokykloje registravimo tvarka.

4.7. Pašalinių asmenų patekimas į mokyklą ir jos teritoriją griežtai ribojamas.

4.8. Mokiniai, jų tėvai ir mokytojai informuojami apie institucijas, teikiančias pagalbą pavartojus narkotinių, psichotropinių medžiagų, paskelbiami sveikatos priežiūros, teisėsaugos, psichologinių konsultacijų įstaigų adresai, telefonai ir jų teikiamos paslaugos.

4.9. Mokinių teisės:

4.9.1. nemokamai gauti informaciją apie švietimo programas, mokymosi formas;

4.9.2. mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius, pasirinkti programas papildančius bei saviraiškos poreikius tenkinančius programų modulius ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį išsilavinimą;

4.9.3. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;

4.9.4. į minties, sąžinės, religijos žodžio laisvę, sukakus mokiniui 14 metų apsispręsti dėl tikybos mokymosi;

4.9.5. puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas;

4.9.6. turėti higienos reikalavimus atitinkančią darbo vietą, ugdytis sveikoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje;

4.9.7. savarankiškai mokytis ir eksternu laikyti bet kurios klasės ir pagrindinio ugdymo patikrinimą;

4.9.8. gauti informaciją apie save, dalyvauti, kai svarstomas jų elgesys;

4.9.9. gauti socialinę (jei pagalbos negali suteikti tėvai, globėjai, rūpintojai), psichologinę, specialiąją pedagoginę pagalbą ir informaciją apie savo pasiekimų vertinimą;

4.9.10. į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jų amžių ir sveikatą;

4.9.11. dalyvauti mokyklos savivaldoje mokyklos nuostatuose numatyta tvarka;

4.9.12. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

4.9.13. nemokamai gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymosi formas;

4.9.14. gauti geros kokybės švietimą;

4.9.15. įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises.

4.10. Mokinių pareigos:

4.10.1. laikytis sudarytos mokymo sutarties sąlygų, mokyklos vidaus tvarką reglamentuojančių dokumentų reikalavimų;

4.10.2. mokytis pagal privalomojo švietimo programas iki 16 metų;

4.10.3. gerbti valstybinę, savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

4.10.4. nuolat lankyti mokyklą;

4.10.5. stropiai mokytis, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius;

4.10.6. dalyvauti pasiekimų patikrinimuose.

4.11. Mokinys atsako:

4.11.1. mokinys, nelankantis mokyklos be pateisinamos priežasties, nuolat vėluojantis į pamokas, padaręs chuliganiškų išpuolių mokykloje ir už jos ribų, svarstomas mokyklos klasės kolektyve, socialinės-psichologinės pagalbos tarnyboje, mokyklos administracijos pasitarimuose, informuojami tėvai (globėjai, rūpintojai);

4.11.2. ypatingais atvejais (sunkus nusikaltimas, piktybiškas mokinio taisyklių laužymas), gavus raštišką Vaiko teisių apsaugos skyriaus sutikimą, mokinys šalinamas iš mokyklos;

4.11.3. mokiniui piktybiškai sugadinus mokyklos inventorių, knygas, patalpas, mokymo priemones, nuostolius atlygina, suremontuoja sutvarko sugadintą objektą mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai). Apie padarytus nuostolius informuojama Nepilnamečių reikalų inspektorė bei Vaiko teisių apsaugos skyrius.

4.12. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės:

4.12.1. reikalauti, kad jų vaikams mokykloje būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis išsilavinimas;

4.12.2. dalyvauti nustatant ugdymo turinį, metodus, vertinimo formas;

4.12.3. gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsi, elgesį, mokymosi sąlygas, apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymo formas;

4.12.4. kartu su mokytojais spręsti vaiko palikimo kartoti kursą klausimą;

4.12.5. naudotis Specialiojo ugdymo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis;

4.12.6. dalyvauti mokyklos savivaldoje.

4.12.7. vaiko, kuriam taikoma minimalios priežiūros priemonė, atstovų teisės:

4.12.7.1. gauti informaciją apie mokyklos lankymą, ugdimo(si) sąlygas, jo pažangą;

4.12.7.2. gauti informaciją apie vaikui paskirtos minimalios priežiūros priemonės vykdymo eigą.

4.13. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigos:

4.13.1. pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo dvasia ugdyti darbštų, iniciatyvų vaiką, gebantį savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę;

4.13.2. vaiką, baigusį pradinio ugdymo programą, leisti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą;

4.13.3. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas, užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

4.13.4. bendradarbiauti su mokyklos mokytojais ir vadovais, gauti informaciją apie vaiko ugdymo (si) sąlygas ir jo pasiekimus, dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymo (si) klausimus;

4.13.5. parinkti savo vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;

4.13.6. užtikrinti vaiko mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą;

4.13.7. užtikrinti, kad vaikas mokytųsi iki 16 metų bendrojo lavinimo arba kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje;

4.13.8. kontroliuoti ir koreguoti vaiko elgesį, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo.

4.13.9. Vaiko, kuriam taikoma minimalios priežiūros priemonė, atstovai privalo:

4.13.9. 1. rūpintis, kad vaikui būtų užtikrinta galimybė lankyti mokyklą ir vaikas atliktų paskirtą minimalios priežiūros priemonę;

4.13.9.2. bendradarbiauti su minimalios priežiūros priemonę vykdančiu asmeniu, kitais asmenimis, teikiančiais ar galinčiais tekti kvalifikuotą pagalbą sprendžiant vaiko ugdymo (si), elgesio pokyčių ir kitus su vaiko interesais susijusius klausimus.
IV. RYŠIAI SU ŠVIETIMO ĮSTAIGOMIS ir socialiniais partneriais
Mokykla pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su respublikos salomėjiškomis ir kitomis mokyklomis: Kauno Salomėjos Nėries vidurine mokykla, Panevėžio Žemkalnio gimnazija, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija, Lazdijų M.Gustaičio gimnazija, Alytaus Šv.Benedikto vidurine mokykla, Kauno “Vyturio” vidurine mokykla bei Vilkaviškio rajono bendrojo lavinimo mokyklomis, ikimokyklinėmis įstaigomis, kitomis institucijomis. Bendradarbiavimo tikslas : sudaryti sąlygas kultūriniam, metodiniam mokytojų bendradarbiavimui, skatinti mokinius domėtis Salomėjos Nėries kūryba ir gyvenimu, organizuoti bendrus mokinių kultūrinius ir sportinius renginius, tobulinti ir gerinti ugdymo(si) turinio kokybę.

Užtikrinant ugdymo kokybę, siekiant aukštesnės, bei tobulinant jau turimą mokytojų kvalifikaciją, sudarėme sutartis su Marijampolės apskrities švietimo centru, Marijampolės kolegija, Kauno rajono, Druskininkų miesto švietimo centrais.


V.MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

5.1. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis ir Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150), mokyklos susitarimais.

5.2. Mokykla užtikrina, kad mokiniai ugdymo procese laiku gautų mokytis padedantį vertinimą žodžiu ir raštu.

5.3. Mokykla raštu (ar elektroniniu būdu) informuoja mokinių tėvus apie mokinių mokymosi pasiekimus ir numato būdus bei galimybes mokinių, jų tėvų pageidavimu peržiūrėti gautus pasiekimų įvertinimus.

5.4. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programą, pasiekimus vertinti taikant 10 balų vertinimo sistemą. Dorinį ugdymą ir dalykų modulius vertinti ,,įskaityta“ arba ,,neįskaityta“; menus, kūno kultūrą, technologijas, pilietiškumo pagrindus ir ekonomiką vertinti pažymiu.

5.5. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.
VI. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

6.1. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui organizuoja mokyklos veiklą, susijusią su mokinių mokymosi krūvių reguliavimu:

6.1.1. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi motyvacijos ir mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;

6.1.2. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų, kontrolinių darbų stebėseną ir kontrolę;

6.1.3. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius informuoti prieš savaitę. Nerekomenduojami kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų.



6.2. Mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, skirta maksimalus privalomų pamokų skaičius, suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais).

6.6. Mokykla, mažindama mokinių mokymosi krūvį, menų dalykų mokymą į neformalųjį ugdymą. Žmogaus saugos kursą 0,5 val. 10 klasėje integruoti į gamtos mokslus. 10 klasėje intensyvinti pilietiškumo pagrindų kursą ir skirti 2 val. Informacines technologijas integruoti su gamtos mokslais ir matematika 5, 10 klasėje.

6.7. Per dieną negali būti daugiau kaip 7 pamokos.
VII. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

7.1. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115).

7.2. Neformaliojo vaikų švietimo veikla yra skirta meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti. Šią veiklą mokiniai renkasi laisvai, ji įgyvendinama realizuojant:

7.2.1. neformaliojo ugdymo programas, finansuojamas mokinio krepšelio lėšomis;

7.2.2. pažintinę veiklą, finansuojamą pagal Mokinių pažintinei veiklai skirtų lėšų naudojimo metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-1934 (Žin., 2007, Nr. 105-4319);

7.2.3. socialinę, projektinę ir kt. veiklą.

a) Bibliotekininkei J.Čibirkienei skirta parengti 9-10 klasių mokiniams projektą ,,Be baimės karjeros link“;

b) Bibliotekininkei Z.Matulaitienei skirta parengti 5-8 klasių mokiniams komunikacinių, informacinių gebėjimų tobulinimo projektą ,, Nepaklyskime informacijos sraute“;

c) Etikos mokytojai S.Kantautienei skirta parengti projekto programą 5-10 klasių mokiniams ,,Mylėkime kitokius“;

d)Technologijų mokytojai I.Maurienei skirti parengti mokyklos estetinio vaizdo kūrimo projektą ,,Puoškime mokyklą“;

e) Muzikos mokytojai E.Linkevičienei numatyta parengti bendradarbiavimo su socialiniais partneriais projekto ,,Dvi kultūros-vienas tikslas“ tęstinumą;

f) Biologijos mokytojai A.Kukienei skirta įgyvendinti projektą ,,Spalvų, žodžių ir garsų žaismas gamtos moksluose“.


7.3. Neformaliojo ugdymo grupės mokinių skaičius turi būti 15-30 mokinių savivaldybės centro mokykloje.

7.4. Neformaliojo ugdymo valandų neskiriama pasirenkamiesiems dalykams, pagilintiems dalykams ar jų moduliams mokyti.

7.5. Neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos mokyklos ar steigėjo nustatyta tvarka.

VIII. MOKINIŲ SKATINIMAS IR DRAUSMINIMAS

1. Mokiniai skatinami už gerą mokymąsi, pamokų lankomumą, aktyvų dalyvavimą dalykinėse olimpiadose, viktorinose, konkursuose, sportinėse varžybose, meno saviveikloje.

2. Mokiniai gali būti skatinami:

2.1. mokytojo, klasės vadovo žodine padėka;

2.2. mokyklos direktoriaus žodine padėka;

2.3. padėkos laišku mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams);

2.4. padėka direktoriaus įsakymu, įrašant į mokinio asmens bylą;

2.5. padėkos raštu;

2.6. materialiai, esant galimybei.

3. Nuobaudos mokiniams gali būti skiriamos už mokyklos nuostatų, mokinių elgesio taisyklių, mokyklos Vidaus darbo taisyklių bei viešosios tvarkos pažeidimus.

4. Nuobaudos mokiniams:

4.1. mokyklos darbuotojo įspėjimas žodžiu;

4.2. mokyklos darbuotojo pranešimas klasės vadovui;

4.3. pranešimas raštu mokyklos vadovui;

4.4. direktoriaus įspėjimas žodžiu;

4.5. direktoriaus įspėjimas raštu;

4.6. papeikimas;

4.7. griežtas papeikimas;

4.8. už piktybinį nesimokymą, blogą elgesį, sistemingą pamokų praleidinėjimą be priežasties 1 – 9 klasių mokiniai ir jų tėvai kviečiami į socialinės pedagoginės pagalbos komisijos susirinkimus, į mokyklos direkcinius pasitarimus, aptariama mokytojų tarybos posėdžiuose, mokyklos taryboje ir mokinių taryboje. Padėčiai nepagerėjus informuojama rajono Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nusižengusiam mokiniui siūloma rinktis kitą mokymo instituciją, o 10 – 12 klasių mokinys gali būti pašalintas iš mokyklos.

IX. MOKINIŲ MAITINIMAS

1. Maitinimą mokykloje vykdo viešoji įstaiga ,,Kretingos maistas“.

2. Mokiniai nemokamai maitinami pagal patvirtintus sąrašus.

3. Už mokinių maitinimo ir nemokamo maitinimo organizavimą atsako socialinė pedagogė.



X. MOKINIŲ PAVĖŽĖJIMAS

Mokiniai, gyvenantys toliau kaip 3 km nuo mokyklos vežiojami į mokyklą ir iš mokyklos šiomis kryptimis: Pašeimenių, Stirniškių, Bartninkų, Kybartų, Gražiškių, Marijampolės, Pilviškių, Šakių.

Mokykla pasirašiusi sutartis su šiomis įmonėmis, vykdančiomis mokinių pavėžėjimą:

UAB „Autobusų parkas“,

UAB „Bondrida“,

Sauliaus Klimavičiaus IĮ ,

IĮ „Pilnatis“.

Mokinių pavėžėjimo tvarkaraščiai suderinti su įmonėmis, vykdančiomis mokinių pavėžėjimą.



XI. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

I. UGDYMO ORGANIZAVIMAS

1.1. Ugdymo organizavimas 2009–2010 mokslo metais:

1.1.1. Ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 1 d., baigiamas atitinkamai:

1.1.2. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę.

Klasė

Ugdymo proceso pabaiga

Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

5

6-9


10

05-28

06-11


05-28

32

36

34



1.1.3. Ugdymo procesas pagal pagrindinio ugdymo programas mokyklos sprendimu skirstomas trimestrais. Nustatoma tokia trimestrų trukmė:

pirmas trimestras: rugsėjo 1 d. – lapkričio 30 d.,

antras trimestras: gruodžio 1 d. – vasario 27 d.,

trečias trimestras 5, 10 klasėms: kovo 1 d. – gegužės 28 d.,

6–9 klasėms: kovo 1 d. – birželio 11 d.

1.1.4. Mokinių atostogos numatomos:



Atostogos

Prasideda

Baigiasi

Rudens

2009-10-26

2009-10-30

Žiemos(Kalėdų)

2009-12-23

2010-01-06

Pavasario (Velykų)

2010-03-29

2010-04-02

Vasaros:

5 klasių


6-10 klasių

2010-05-31

2010-06-14

2010-08-31

2010-08-31


1.1.4.1. 5 klasių mokiniams skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų atostogos (po 5 mokymosi dienas 2 kartus per ugdymo procesą). Papildomas atostogas skirti:

Atostogos prasideda

Atostogos baigiasi

2009-11-23

2009-11-27

2010-02-08

2010-02-12

1.1.4.2. papildomų atostogų laikas, suderintas su mokyklos taryba, gali būti numatomas ir kitas.
1.2. Ugdymo organizavimas 2010–2011 mokslo metais.

1.2.1. Ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 1 d., baigiamas atitinkamai:



Klasė

Ugdymo proceso pabaiga

Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

5

6-9


10

05-31

06-10


05-31

32

36

34


1.2.2. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę.

1.2.3. Ugdymo procesas pagal pagrindinio ugdymo programas mokyklos sprendimu skirstomas trimestrais. Nustatoma tokia trimestrų trukmė:

pirmas trimestras: rugsėjo 1 d. – lapkričio 30 d.,

antras trimestras: gruodžio 1 d. – vasario 28 d.,

trečias trimestras: 5, 10 klasėms: kovo 1 d. – gegužės 31 d.,

6–9 klasėms: kovo 1 d. – birželio 10 d.

1.2.4. Mokinių atostogos numatomos:

Atostogos

Prasideda

Baigiasi

Rudens

2010-10-25

2011-10-30

Žiemos(Kalėdų)

2010-12-23

2011-01-05

Pavasario (Velykų)

2011-04-18

2011-04-22

Vasaros:

5 klasių


6-10 klasių

2011-06-01

2011-06-13

2011-08-31

2011-08-31


1.2.4.1. 5 klasių mokiniams skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų atostogos (po 5

mokymosi dienas 2 kartus per ugdymo procesą). Papildomas atostogas skirti:



Atostogos prasideda

Atostogos baigiasi

2010-11-22

2010-11-26

2011-02-21

2011-02-25

1.2.4.2. papildomų atostogų laikas, suderintas su mokyklos taryba, gali būti numatomas ir kitas.
1.3.Ugdymo procese kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sporto, praktinei, socialinei, prevencinei ir kitai pagal mokinių ir mokyklos poreikius parinktai veiklai per mokslo metus skirta 5 mokymosi dienos. Ji organizuojama mokyklos pasirinktu laiku pagal sudarytą planą.
1.4. Oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, į mokyklą gali neiti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–10 klasių mokiniai. Šios dienos skaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.
1.5. Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, mokykla priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.
2. Mokyklos ugdymo plano rengimas

2.1. Mokyklos direktoriaus 2009 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. V-180 sudaryta darbo grupė rengia ugdymo planą.

2.2. Mokykloje susitariama dėl mokyklos ugdymo plano turinio ir formos.

2.3. Rengiant mokyklos ugdymo planą Mokytojų taryboje 2009 m. birželio 4 d. Protokolo Nr.8.

2.3.1. Adaptacinį laikotarpį skirti I trimestrą besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo pirmos pakopos programą pirmaisiais mokymo metais (5 klasių mokiniams), nerašant neigiamų įvertinimų.

2.3.2. 5 klasėje kūno kultūrai skirti 2 valandas ir 1 valandą šokiams. 6-7 klasėse 0,5 val. skirti žmogaus saugai.

2.3.3. Žmogaus saugos kursą 0,5 val. 10 klasėje integruoti į gamtos mokslus. 10 klasėje intensyvinti pilietiškumo pagrindų kursą ir skirti 2 valandas. Informacines technologijas integruoti su gamtos mokslais ir matematika 5, 10 klasėje.

2.3.4. 5 klasėje skirti po 1 val. lietuvių kalbos ir anglų kalbos moduliams. 6 klasėje skirti 0,5 val. II užsienio kalbų ir 1 val. anglų kalbos moduliams. 7 klasėje skirti 1 val matematikos moduliams ir 0,5 val. skirti anglų kalbos moduliams. 8 klasėje po 0,5 val. skirti lietuvių kalbos ir matematikos moduliams. 9 klasėje skirti po 1 val. lietuvių kalbos ir matematikos moduliams.

2.3.5. Socialinėms pedagogėms V.Aleknavičienei ir D.Šipailienei parengti iki rugpjūčio 31 d. ir pateikti Mokytojų tarybai svarstyti prevencines programas-projektus: alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, smurto, prekybos žmonėmis, ŽIV/AIDS temomis. Biologijos mokytojai B.Miliauskienei iki rugpjūčio 31 d. parengti mokinių lytiškumo ugdymo programą 5-10 klasėse. Istorijos mokytojai V.Pačkauskaitei-Venckūnienei parengti 5-10 klasių mokiniams pilietiškumo ir tolerancijos ugdymo programą ,, Jotvingių takais“ ir rugpjūčio 31 d. pateikti svarstyti Mokytojų tarybos posėdyje. Bibliotekininkei J.Čibirkienei parengti 9-10 klasių mokiniams projektą ,,Be baimės karjeros link“ ir rugpjūčio 31 d. pateikti svarstyti Mokytojų tarybos posėdyje.

2.3.6. Kultūrinei pažintinei veiklai pagrindiniame ugdyme skirti 5 mokymosi dienas, jas organizuojant per mokslo metus. Planą parengti iki rugsėjo 5 d.

2.3.7. Neformaliojo ugdymo 25 procentus valandų skirti meno saviveiklai, 20 procentų skirti sportinei veiklai, po 10 procentų - socialinėms, edukacinėms ir profesinėms kompetencijoms ugdyti ir 15 procentų kitai mokinių veiklai ugdyti.

2.3.8. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programą, pasiekimus vertinti taikant 10 balų vertinimo sistemą. Dorinį ugdymą ir dalykų modulius vertinti ,,įskaityta“ arba ,,neįskaityta“; menus, kūno kultūrą, technologijas, pilietiškumo pagrindus ir ekonomiką vertinti pažymiu.

2.3.9. Pagrindinio ugdymo bendrajai programai įgyvendinti klasė į grupes dalijama šiems dalykams mokyti: informacinėms technologijoms ir technologijoms, doriniam ugdymui (atskiriant etiką nuo tikybos), užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai), jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys ir kūno kultūrai nuo 6 klasės( į mergaičių ir berniukų grupes).



2.4. Mokyklos ugdymo plano projektą mokyklos direktorius ar jo įgaliotas asmuo derina su mokyklos taryba ir su steigėju.

2.5. Mokyklos ugdymo planą mokyklos direktorius patvirtina iki einamųjų metų rugsėjo 1 d.
3. Dalykų mokymo integravimas.

3.1. Mokyklos metodinė taryba, mokytojų taryba, metodikos grupės, siekdamos mažinti mokymosi krūvius ir priartinti mokymąsi prie gyvenimo aktualijų, priima sprendimus dėl dalykų, kurių ugdymo turinys yra susijęs ar priskiriamas tai pačiai ugdymo sričiai, integravimo. Integruotoje pamokoje siekiama integruojamųjų dalykų programose numatytų mokinių pasiekimų.

3.2. Mokykla analizuoja, kaip mokymosi procese įgyvendinamos integruojamųjų dalykų programos, ir priima sprendimus dėl tolesnio integravimo.

3.3. Integruojamųjų dalykų turinį būtina numatyti rengiamuose trumpalaikiuose, ilgalaikiuose ar teminiuose dalykų planuose.

3.4. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti būtina integruojamųjų pamokų turinį dienyne įrašyti abiejų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.
4. Dalykų mokymo intensyvinimas

4.1. Mokykla intensyvina technologijų mokymą, t. y. Bendruosiuose ugdymo planuose numatytą 1,5 pamokų skaičių , skyrė vieneriems metams ir dalyko bendrąją programą įgyvendinti per metus.

Mokykla intensyvina pilietiškumo pagrindų mokymą, t. y. Bendruosiuose ugdymo planuose numatytą 2 pamokų skaičių , skyrė vieneriems metams ir dalyko bendrąją programą įgyvendinti per metus. Tai netaikytina kūno kultūrai, doriniam ugdymui.



4.2. Intensyvinant technologijų mokymą 9 klasėje ir pilietiškumo pagrindų mokymą 10 klasėje, neviršijamas maksimalus mokiniui privalomų pamokų skaičius per savaitę.


XII. PROJEKTINĖ VEIKLA
1. Socialinės pedagogės : prevencinės programos-projektai: alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, smurto, prekybos žmonėmis, ŽIV/AIDS temomis.

2. Biologijos mokytoja B.Miliauskienė: ,,Lytiškumo ugdymo ypatumas įvairaus amžiaus tarpsniais“.

3. Istorijos mokytoja V.Pačkauskaitė-Venckūnienė pilietiškumo ir tolerancijos ugdymo programa

,, Jotvingių takais“.

4. Bibliotekininkė J.Čibirkienė ,,Be baimės karjeros link“.

5. Bibliotekininkė Z.Matulaitienei ,, Nepaklyskime informacijos sraute“.

6. Etikos mokytojai S.Kantautienė ,,Mylėkime kitokius“.

7. Technologijų mokytoja I.Maurienė ,,Puoškime mokyklą“.

8. Muzikos mokytoja E.Linkevičienė, pavaduotojai ugdymui R.Mikulevičienei ,,Dvi kultūros-vienas tikslas“ .

9. Biologijos mokytoja A.Kukienė ,, Spalvų, žodžių ir garsų žaismas gamtos moksluose“.



XIII. KALBOS
13.1. Mokiniai iki vidurinio ugdymo pradžios užsienio kalbų keisti negali.

13.2. 6-10-ose klasėse mokiniai mokosi dviejų negimtųjų (anglų k., vokiečių k., rusų k.) kalbų.

13.3. Iki 11-os klasės mokiniai mokosi 4 ir 6 klasėje pasirinktos užsienio kalbos, mokykla jų keisti negali.

13.4. 2- 4-ų klasių mokiniai renkasi vieną iš užsienio (anglų k., vokiečių k.) kalbų. Antrąją užsienio kalbą (anglų k., vokiečių k., rusų k.) mokiniai renkasi 6 klasėje.


XIV. SERGANČIŲ MOKINIŲ MOKYMAS NAMUOSE IR SAVARANKIŠKO MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS

14.1. Sergančių mokinių mokymas namuose organizuojamas pagal Moksleivių mokymo namuose organizavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000m. kovo 16d. įsakymu Nr. 259/153 (Žin., 2000, Nr. 25-654).

14.2. Mokykla, suderinusi su mokinio tėvais ar globėjais atsižvelgdama į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų jo mokymo namuose planą;

14.3. Mokiniai, gydytojui leidus, dalį pamokų gali lankyti mokykloje. Šios pamokos papildomai įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą.



14.4.Mokinių savarankiškas mokymasis organizuojamas pagal Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos šmm 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 258.

XV. NEFORMALUSIS UGDYMAS


MUZIKOS BŪRELIAI

1.

Jaunučių choras

2.

Mergaičių ansamblis

3.

Merginų choras

4.

Vokalinė instrumentinė studija

CHOREOGRAFIJOS BŪRELIAI

5.

„Staigmena“

6.

Jaunučių šokių kolektyvas

SPORTO BŪRELIAI

7.

Krepšinio

8.

9-10 kl. bendro fizinio parengimo

9.

6 kl. bendro fizinio parengimo

10.

5 kl. bendro fizinio parengimo

11.

9-10 kl. mergaičių bendro fizinio parengimo

10.

7-8 kl. mergaičių bendro fizinio parengimo

11.

Krepšinio ir tinklinio pareng. grupė

12.

7 kl. merginų krepšinio

13.

6 kl. mergaičių krepšinio

14.

5 kl. krepšinio berniukams

15.

5 kl. krepšinios mergaitėms

16.

Sporto

TEATRINIO MENO BŪRELIAI

17.

Dramos

18.

Jaunųjų aktorių raiškos

19.

Raiškaus žodžio

DAILĖS BŪRELIAI

20.

Dailės

21.

Vizualinės estetikos

ETNOKULTŪROS BŪRELIAI

22.

Knygnešių

23.

Muziejininkų

GAMTOS MOKSLŲ BŪRELIAI

24.

Jaunųjų fizikų

25.

„Pasaulis per mikroskopą“

KITI BŪRELIAI

26.

Žurnalistų

27.

Jaunųjų kalbininkų

28.

Policijos rėmėjų

29.

Kompiuterinio raštingumo

30.

Medžio drožėjų




xVI. Metodinė taryba IR METODIKOS GRUPĖS
Domantienė Eglė -lietuvių kalbos mokytojų metodinė grupė,

Danilaitienė Rasa- anglų kalbos, vokiečių kalbos mokytojų metodinė grupė,

Kemežienė Laima- rusų kalbos mokytojų metodinė grupė,

Dambrauskienė Laimutė- matematikos, informacinių technologijų mokytojų metodinė grupė,

Baranauskienė Dalia- dorinio ir socialinių mokslų mokytojų metodinė grupė,

Švenčiūnienė Lina- gamtos mokslų mokytojų metodinė grupė,

Linkevičienė Edita- menų, technologijų, žmogaus saugos,kūno kultūros.

Kataloq: vilkas

Yüklə 249,78 Kb.

Dostları ilə paylaş:
  1   2   3




Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©muhaz.org 2020
rəhbərliyinə müraciət

    Ana səhifə