Vytauto didžiojo universitetas

2.3.7 lentelė. Elninių žvėrių auginimas aptvaruose, Utenos regione

Nr.	Aptvaro savininkas	Aptvaro adresas	Gyvūnų rūšys	Gyvūnų skaičius
1.	S. Kvekšienė	Duobužių km., Molėtų raj.	Danieliai Dėmėtieji elniai Taurieji elniai	83 27 25
2.	P. Strazdas	Kalvasalio km., Ignalinos raj.	Dėmėtieji elniai	2
3.	A. Glumbakas	Juodėnų km., Molėtų raj.	Danieliai	5
4.	Anykščių miškų urėdija	Mikierių girininkija, Anykščių raj.	Danieliai Dėmėtieji elniai	61 2
5.	V. Šidlauskas ir V. Kučinskas	N. Bajorų km., Ignalinos raj.	Danieliai Taurieji elniai	38 14
6.	V. Danilevičius	Miškininkės km., Ignalinos raj.	Danieliai Taurieji elniai	8 4
7.	L. Gudzevičienė	Gražumyno km., Anykščių raj.	Taurieji elniai	13

2.3.8 lentelė. Elninių žvėrių auginimas aptvaruose, Vilniaus regione

Nr.	Aptvaro savininkas	Aptvaro adresas	Gyvūnų rūšys	Gyvūnų skaičius
1.	G. Vaitiekūnas	Ažumiškė II, Pabradės sen., Švenčionių raj,	Taurieji elniai Danieliai Stirnos Dovydo elniai	25 18 1 4
2.	A. Subatovič	Kasmiškių km., Vilniaus raj.	Danieliai	14
3.	P. Andriūnas	Leonpolio km., Deltuvos sen., Ukmergės raj.	Danieliai	12

III. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1 Aptvaruose auginami elniniai žvėrys
Pagal 2008 metų ataskaitą apie aptvaruose, voljeruose ir kituose statiniuose laikomus gyvūnus, Lietuvoje yra 85 elninių žvėrių ūkiai, kurių aptvaruose auginami: dėmėtieji elniai, taurieji elniai, danieliai, dovydo elniai, šiauriniai elniai ir stirnos. Aptvaruose nėra auginami briedžiai, kurie yra paplitę Lietuvos miškuose. Iš viso šiuo metu Lietuvoje aptvaruose yra auginami 3195 elniniai žvėrys (žr. 9 lent.). Iš jų 1302 – danieliai, 1142 – taurieji elniai, 670 – dėmėtieji elniai, 47 – dovydo elniai, 31 – stirnos, 3 – šiauriniai elniai (žr. 9 lent.). Daugiausiai yra auginama danielių. Jie sudaro 40,75 % (žr. 9 pav.) Lietuvoje aptvaruose auginamų elninių žvėrių. 35,74 % sudaro taurieji elniai, 20,97 % - dėmėtieji elniai, 1,47 % - dovydo elniai, 0,97 % - stirnos ir mažiausiai Lietuvoje aptvaruose yra auginami šiauriniai elniai, jie sudaro tik 0,09 % (žr. 9 pav.). Daugiausiai elninių žvėrių Lietuvoje augina S. Petraitis, jo aptvare, įrengtame Žiniūnų kaime, Joniškio rajone auginami 579 taurieji elniai ir 183 danieliai (žr. 2.2.6 lent.).

Daugiausiai aptvarų yra įrengta Šiaulių regione. Šiame regione 29 aptvaruose auginami 1679 elniniai žvėrys (žr. 7 lent.). Iš jų 999 taurieji elniai (žr. 7 lent.), kurie sudaro 59,49 % (žr. 5 pav.) visų tame regione aptvaruose auginamų elninių žvėrių. Auginami 639 danieliai (žr. 7 lent.). Daug mažiau Šiaulių regione yra auginama dovydo elnių, dėmėtųjų elnių ir stirnų. Dovydo elnių – 17, dėmėtųjų elniu – 15 ir 9 stirnos (žr. 7 lent.).

Klaipėdos regione yra įrengti 8 aptvarai, kuriuose iš viso yra auginami 518 elniniai žvėrys (žr. 3 lent.). Šiame regione daugiausiai aptvaruose auginama dėmėtųjų elnių – 343 žvėrys (žr. 3 lent.), kurie sudaro 66,21 % visų Klaipėdos regione auginamų elninių žvėrių (žr. 8 pav.). Danielių – 161, dovydo elnių – 7, tauriųjų elnių – 6 ir mažiausiai auginama stirnų, tik 1 stirna auginama Klaipėdos regione (žr. 3 lent.). Daugiausiai šiame regione elninių žvėrių augina R. Jankus, aptvaras yra įrengtas Karklės kaime, Klaipėdos rajone (žr. 2.2.3 lent.). Šiame aptvare yra auginami 310 dėmėtųjų elnių ir 64 danieliai (žr. 2.2.3 lent.).

Utenos regione yra įrengti 7 aptvarai, kuriuose iš viso yra auginami 282 elniniai žvėrys (žr. 6 lent.). Populiariausi šiame regione – danieliai, jų auginama 195 žvėrys (žr. 6 lent.), tai sudaro 69,14 % visų Utenos regione auginamų elninių žvėrių (žr. 4 pav.). Tauriųjų elnių – 56 ir mažiausiai auginama dėmėtųjų elnių – 31 žvėris (žr. 6 lent.). Daugiausiai šiame regione elninių žvėrių augina S. Kvekšienė, aptvaras yra įrengtas Duobužių kaime, Molėtų rajone (žr. 2.2.7 lent.). Šiame aptvare yra auginami 135 elniniai žvėrys, 83 danieliai, 27 dėmėtieji elniai ir 25 taurieji elniai (žr. 2.2.7 lent.).

Alytaus regione yra įrengta 16 aptvarų. Iš viso šiame regione yra auginami 261 elniniai žvėrys (žr. 1 lent.). Daugiausiai Alytaus regione aptvaruose yra auginama dėmėtųjų elnių, 157 žvėrys (žr. 1 lent.). Jie sudaro 60,85 % visų šiame regione auginamų elninių žvėrių (žr. 1 pav.). Danielių aptvaruose auginama 70, tauriųjų elnių – 31 ir mažiausiai tik 3 stirnos (žr. 1 lent.). Daugiausiai elninių žvėrių šiame regione augina R. Maksimavičius, jo aptvare, įrengtame Akmenių kaime, Lazdijų rajone – auginami 68 dėmėtieji elniai (žr. 2.2.1 lent.).

Panevėžio regione iš viso yra įrengti 5 aptvarai, kuriuose auginami 175 elniniai žvėrys (žr. 5 lent.). Daugiausiai šiame regione aptvaruose auginama danielių. Iš viso Panevėžio regione auginama 119 danielių, jie sudaro 68 % šiame regione aptvaruose auginamų elninių žvėrių (žr. 6 pav.). Dėmėtųjų elnių – 43, tauriųjų elnių – 10 ir mažiausiai šiame regione yra auginama stirnų, tik 3 stirnos (žr. 5 lent.). Daugiausiai šiame regione elninių žvėrių augina VĮ „Panevėžio miškų urėdija“, jų aptvaras yra įrengtas Krekenavos girininkijoje, Varnakalnio miške, Panevėžio rajone. Šiame aptvare yra auginami 84 danieliai ir 15 dėmėtųjų elnių (žr. 2.2.5 lent.).

Marijampolės regione yra įrengta 13 aptvarų, kuriuose iš viso yra auginami 117 elniniai žvėrys (žr. 4 lent.). Daugiausiai šiame regione aptvaruose auginama danielių 59 žvėrys (žr. 4 lent.). Jie sudaro 50,42 % visų šiame regione aptvaruose auginamų elninių žvėrių (žr. 7 pav.) . Dovydo elnių auginama 19, dėmėtųjų elnių – 16, tauriųjų elnių – 15 ir mažiausiai Marijampolės regione yra auginama stirnų – 8 (žr. 4 lent.). Daugiausiai elninių žvėrių šiame regione augina V. Deičendorfas, aptvaras yra įrengtas Klausučių kaime, Vilkaviškio rajone. Šio ūkininko aptvare iš viso auginami 24 elniniai žvėrys, 19 dovydo elnių ir 5 danielių (žr. 2.2.4 lent.).

Kauno regione yra įrengti 4 aptvarai, kuriuose iš viso yra auginami 89 elniniai žvėrys (žr. 2 lent.). Šiame regione daugiausiai yra auginama dėmėtųjų elnių 65 žvėrys (žr. 2 lent.), kurie sudaro 73,03 % visų Kauno regione auginamų elninių žvėrių (žr. 2 pav.). Taip pat šiame regione yra auginama 15 danielių, 6 stirnos ir 3 šiauriniai elniai (žr. 2 lent.). Vienintelis ūkininkas Lietuvoje augina šiaurinius elnius, tai G. Šmukštys, jo aptvaras yra įrengtas Kaišiadoryse (žr. 2.2.2 lent.). Daugiausiai elninių žvėrių Kauno regione augina G. Rapkauskas, aptvare įrengtame Netonių kaime, Kauno rajone yra auginami 37 dėmėtieji elniai, 15 danielių ir 6 stirnos (žr. 2.2.2 lent.).

Mažiausiai aptvarų įrengta ir mažiausiai elninių žvėrių yra auginama Vilniaus regione. Šiame regione yra tik 3 aptvarai, kuriuose auginami 78 elniniai žvėrys (žr. 8 lent.). Daugiausiai šiame regione auginama danielių – 44 žvėrys (žr. 8 lent.), kurie sudaro 56,41 % visų Vilniaus regione auginamų elninių žvėrių (žr. 3 pav.). Tauriųjų elnių – 25, dovydo elnių – 4 žvėrys ir mažiausiai yra auginama stirnų, tik 1 stirna (žr. 8 lentelė). Daugiausiai elninių žvėrių šiame regione augina elnių asociacijos direktorius G. Vaitiekūnas. Aptvaras įrengtas Ažumiškė II, Švenčionių rajone, šiame aptvare gyvena 25 taurieji elniai, 18 danielių, 4 dovydo elniai ir 1 stirna (žr. 2.2.8 lent.).

3.2 Natūrali elninių žvėrių populiacija
Lietuvos miškuose gyvena šios elninių žvėrių rūšys: stirnos, taurieji elniai, briedžiai ir danieliai. Neaptinkama dėmėtųjų elnių, nors literatūroje nurodoma, kad jie priskiriami prie elninių žvėrių rūšių gyvenančių Lietuvoje. Manoma, kad šie elniai išnyko dėl brakonieriavimo ir kryžminimosi su tauriuoju elniu.



3.2.1 pav. Natūrali elninių žvėrių populiacija Lietuvoje
Iš pateikto 3.2.1 pav. apie natūralią elninių žvėrių populiaciją, per pastaruosius keturis metus, matome, kad šių žvėrių populiacija didėja. Didėja tiek bendras žvėrių skaičius, tiek kiekvienos elninių žvėrių rūšies skaičius.

Labiausiai Lietuvoje yra paplitusi stirna. Šiuo metu stirnų populiacija yra išaugusi iki 11209 stirnų (žr. 10 lent.). Stirnos dabar sudaro 81,33 % natūralios elninių žvėrių populiacijos kiekio Lietuvoje (žr. 10 pav.). Daugiausiai stirnos šiuo metu paplitusios Šiaulių regione. Nuo 2006 metų iki dabar kas metai jų populiacija vis labiau auga. Tokį didelį populiacijos augimą lemia šiltėjančios žiemos, mažiau yra medžiojami šie žvėrys, nes jų kailis nebėra taip vertinamas, mėsa ir trofėjai taip pat.

Taurieji elniai yra antroje vietoje pagal elninių žvėrių kiekį mūsų šalyje. Šiuo metu priskaičiuojami 18978 žvėrys (žr. 10 lent.). Jie šiuo metu sudaro 13,77 % natūralios elninių žvėrių populiacijos kiekio Lietuvoje (žr. 10 pav.). Tauriųjų elnių populiacija kas metai didėja, per pastaruosius metus ji itin išaugo. 2008 metais buvo 16995 žvėrys, šiuo metu priskaičiuojama 18978 žvėrys. Taurieji elniai šiuo metu labiausiai paplitę Šiaulių regione.

Laisvėje gyvenančių briedžių šiuo metu priskaičiuojama 5827 žvėrys (žr. 10 lent.). Jie šiuo metu sudaro 4,22 % natūralios elninių žvėrių populiacijos kiekio Lietuvoje (žr. 10 pav.). Briedžiai daugiausiai paplitę Utenos ir Vilniaus regionuose.

Mažiausiai iš Lietuvoje laisvėje gyvenančių elninių žvėrių yra danielių. Šiuo metu Lietuvos miškuose gyvena 919 danielių (žr. 10 lent.). Jie sudaro tik 0,66 % natūralios elninių žvėrių populiacijos kiekio Lietuvoje (žr. 10 pav.). Šiuo metu labiausiai danieliai yra paplitę Utenos ir Klaipėdos regionuose. Danielių populiacija didinama išleidžiant į laisvę aptvaruose auginamus danielius. Dažniausiai į laisve šiuos žvėris išleidžia urėdijos.

IŠVADOS
1. Lietuvos miškuose gyvena šios elninių žvėrių rūšys: stirnos, taurieji elniai, briedžiai ir danieliai. Šiuo metu natūralią elninių žvėrių populiaciją sudaro: 112091 stirna, 18978 taurieji elniai, 5827 briedžiai ir 919 danielių.

2. Pagal 2008 metų ataskaitą apie aptvaruose, voljeruose ir kituose statiniuose laikomus gyvūnus, Lietuvoje yra 85 elninių žvėrių ūkiai, kurių aptvaruose auginami: dėmėtieji elniai, taurieji elniai, danieliai, dovydo elniai, šiauriniai elniai ir stirnos.

3. Atlikus duomenų analizę nustatyta, kad yra aptvarų, kurie dar nėra įrengti, bet jau pradėti įrenginėti. Taip pat yra aptvarų, kurie jau įrengti ir yra gauti leidimai auginti elninius žvėris, tačiau dar nėra auginami. Todėl greitu laiku elninių žvėrių auginimo aptvaruose skaičius Lietuvoje turėtų padidėti.

4. Norint auginti gyvūnus aptvaruose reikia įrengti teisinius reikalavimus atitinkančius aptvarus, gauti reikiamus leidimus, kurie sudaro didžiausią problemą norintiems aptvaruose auginti elninius žvėris. Norint auginti žvėris aptvaruose reikia nemažai investuoti lėšų, laiko ir pastangų. Tačiau kol kas nėra suteikiama ES parama tokiems ūkiams, bet ateityje yra tikimasi sulaukti ES paramos.

5. Spaudoje pateikiami duomenys, kad dovydo elniai auginami tik zologijos soduose, bet atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad šie žvėrys yra auginami ir aptvaruose. Dovydo elnius Lietuvoje augina 4 ūkininkai. Iš viso Lietuvoje auginami 47 šie žvėrys.

6. Europoje elnininkystė yra labiau pažengusi, nei Lietuvoje. Ypač populiari elnininkystė yra Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Danijoje, Čekijoje. Lietuvos ūkininkai dažniausiai perka it atsiveža elninius žvėris į savo ūkius iš šių Europos šalių.

LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Balčiauskas, Linas, et al. Lietuvos žinduolių, varliagyvių ir roplių atlasas. Vilnius: Akstis, 1997.

2. Baleišis, Rimantas. Pasaulio kanopiniai žvėrys. Vilnius: VU Ekologijos instituto leidykla, 2006.

3. Baleišis, R.; Bluzma, P.; Balčiauskas, L. Lietuvos kanopiniai žvėrys. Vilnius: Mokslas, 1987.

4. Baleišis, Rimantas; Brukas, Algirdas, et al. Didžioji medžioklės knyga. II dalis. Vilnius: Statinio projektavimo studija, 2005.

5. Belova, O. Medžiojamųjų gyvūnų etologija. Kaunas: Lututė, 2001.

6. Bluzma, Petras; Beleišis Rimantas. Kanopinių žvėrių populiacijų būklė ir dinamika Lietuvoje. Vilnius: Ekologijos institutas. 1999.

7. Bukelskis, Egidijus. Retus žvėris ir paukščius saugo aptvarai. In: Spekctrum, 2005, Nr. 1, p. 32

8. Dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose standartizavimo programos patvirtinimo, LR aplinkos ministro įsakymas. In: Valstybės žinios, 2002, Nr. 81 - 3502. Publ. Nr. 3502.

9. Dėl Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 250/224 pakeitimo, LR aplinkos ministro ir VMVT direktoriaus įsakymas. In: Valstybės žinios, 2002, Nr. 100. Publ. Nr. 4456.

10. Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 519/449 „dėl laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 250/224 pakeitimo“ pakeitimo, LR aplinkos ministro ir VMVT direktoriaus įsakymas. In: Valstybės žinios, 2008, Nr. 6. Publ. Nr. 227.

11. Ežerskytė, Loreta. Ūkininko laukuose - danielių banda. In: Gimtoji žemė. 2008 06 21 d. p. 9.

12. Farkašas, H. Gyvūnų migravimas ir plitimas. Vilnius: Mokslas, 1988.

13. Geist, Valerius. Deer of the world – Their Evolution, Behaviour, and Ecology. Stackpole Books, 1998.

14. Kamičaitis, Algimantas. Danielius – dievų numilėtinis. In: Mūsų girios, 2008 m. spalis. p. 13.

15. Lietuvos fauna. T. 1: Žinduoliai / J. Prūsaitė, R. Mažeikytė, D. Pauža, et al. Vilnius: Mokslas 1988.

16. Logminas, V; Prūsaitė, J; Virbickas, J. Vadovas Lietuvos stuburiniams pažinti. Vilnius: Mokslas, 1982.

17. Miško ekologija / Sud. S. Karazija. Vilnius: Enciklopedija, 2008.

18. Padaiga, Vytautas. Miškas ir elniai. Vilnius: Mintis, 1969

19. Padaiga, Vytautas. Medžioklės ūkio biologiniai pagrindai. Vilnius: Žiburio leidykla, 1996.

20. Schäffer D, von Borell E. Animal welfare-conforming fallow deer farming in Germany--a review. Dtsch Tierarztl Wochenschr. Review. German. 2002 Sep;109(9):400-11.

21. Stefoff, Rebecca. AnimalWays Deer. Marshall Cavendish, 2007.
Elektroniniai duomenys:

22. Gyvūnijos istorinė raida. In: LIETUVA kompiuterinė enciklopedija [interaktyvus]. [žiūrėta 2009 m. gegužės 6 d.]. Prieiga per internetą:

http://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt/straipsniai/zeme/gyvunija/gyvunijos_istorine_raida

23. Marcinkevičius, Arūnas. Stirnų Lietuvos miškuose netrūksta. In: 15 min. [interaktyvus], 2008 [žiūrėta 2009 m. balandžio 8 d.]. Prieiga per interneta:

http://www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/ivairenybes/61/1031/.

24. Sabaliauskas, Vaidas. Žinduoliai [interaktyvus], 2008 [žiūrėta 2009 m. gegužės 6 d.]. Prieiga per internetą: http://www.smb.lt/zinduoliai.html.

25. Seime parodytas dėmesys elnių augintojams Lietuvoje [interaktyvus], 2005 [žiūrėta 2009 m. vasario 8 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.forest.lt/go.php/lit/_Seime_parodytas_demesys_elniu_augintoja/373.

26. Selickas, Tomas. Briedis (Alces alces). In: Baltijos vilkas [interaktyvus], 2008 [žiūrėta 2009 m. balandžio 23 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.vilkai.lt/?657bf96836b598f80bf6095c6f2af56e:b4f69961370d8dd41911f7bbe3fb423b:1679d3076e416f81291a8ca0486d41b4.

27. Vaickus, Artūras. Aplinkosaugos reikalavimai laikant laukinius gyvūnus nelaisvėje [interaktyvus], 2008 [žiūrėta 2009 m. kovo 17 d.].Prieiga per internetą:

http://ard.am.lt/VI/article.php3?article_id=325


Priedai

Padėka. Dėkoju elnių asociacijos prezidentui Gediminui Vaitiekūnui už bendradarbiavimą, suteiktą naudingą informaciją. Už duomenų suteikimą dėkoju Lietuvos aplinkos ministerijos vyr. specialistėms, Sigutei Ališauskienei ir Jolantai Urbelionytei.
1 PRIEDAS. Lentelės ir grafikai

1 lentelė. Aptvaruose auginamų elninių žvėrių kiekis Alytaus regione

Aptvaro eilės Nr.	Gyvūnų rūšys				Iš viso
	Kiekis
	Dėmėtieji elniai	Taurieji elniai	Danieliai	Stirnos
1	21		9		30
2	19	11	4		34
3				3	3
4		19			19
5			16		16
6			10		10
7			4		4
8	15		4		19
9			3		3
10			4		4
11			5		5
12	68				68
13	17				17
14	10				10
15			7		7
16	7	1	4		12
Iš viso	157	31	70	3	261